Vakarų skolos bus padalintos

Alžyro piliečiai laukia, kad būtų pripažinti visi nusikaltimai, kuriuos per kolonijinę epochą įvykdė Prancūzija, vakar pareiškė šalies prezidentas Abdelmadžidas Tebunas (Abdelmadjid Tebboune), faktiškai išreikšdamas daugelio Afrikos šalių viltis. Ar pradės mokėti kolonijinės praeities skolas?

„Alžyriečiai laukia visiško visų kolonijinės Prancūzijos įvykdytų nusikaltimų pripažinimo”, – akcentavo valstybės vadovas. Pasak jo, Alžyro kolonizacijos istorijoje buvo keli skausmingi etapai. „Tai kolonizacijos pradžia, kai 40 metų buvo naikinamos ištisos gentys, deginami kaimai. Po to buvo plėšimo laikotarpis, kai iš alžyriečių atimta žemė buvo perduodama europiečiams”, – sakė prezidentas.

A.Tebunas taip pat prisiminė 1945 metų gegužės 8-osios (alžyriečių sukilimo už nepriklausomybę pradžios diena) siaubą, kai žuvo 45 tūkst. žmonių. „Ir pagaliau išsivadavimo (1954-1962), kai alžyriečiai paėmė į rankas ginklą, kad išlaisvintų savo šalį”, – pridūrė prezidentas. „Svarbu pripažinti šiuos faktus. Kodėl pripažįstama tai, kas atsitiko armėnams ir žydams, bet ignoruojama tai, kas įvyko Alžyre?” – klausė valstybės vadovas.

Pasak Alžyro prezidento, kai tik pripažinimo klausimas bus sureguliuotas, atsiras galimybė užmegzti tvirtą draugystę tarp dviejų tautų.

A.Tebunas taip pat kalbėjo apie branduolinius bandymus, Prancūzijos atliktus XX amžiuje Alžyro pietuose. Jis paragino Prancūziją išvalyti branduolinius poligonus Alžyro teritorijoje.

Alžyras buvo Prancūzijos kolonija nuo 1830 iki 1962 metų.

Prancūziškas galvos skausmas

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), spaudžiamas mokėti kompensacijas už kolonijinių laikų nusikaltimus, teigė šią vasarą planuojantis priimti „sunkių sprendimų” ir dar kartą atsisakė patvirtinti, ar kels savo kandidatūrą kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Šią vasarą negaliu sau leisti atsipalaiduoti. Turėsiu priimti keletą sprendimų, kai kurie iš jų bus sunkūs”, – Pietų Prancūzijos miestelyje Martelyje sakė turą po šalį surengęs E.Makronas.

Paklaustas, ar sieks perrinkimo, E.Makronas teigė: „Kol kas per anksti sakyti.” Tačiau prezidentas teigė ir toliau esąs pasirengęs įgyvendinti planus iki pat pabaigos.

Prancūzijos prezidentas ilgą laiką slepia savo kortas ir neatskleidžia planų dėl 2020 m. prezidento rinkimų, kuriuose kandidatūras jau iškėlė tokie varžovai, kaip dešiniųjų pažiūrų lyderė Marina Pen (Marine Le Pen) ir dešiniojo sparno veteranas Ksavjeras Bertranas (Xavier Bertrand).

Komentuoja politikos apžvalgininkas :

Vakarų skolos bus padalintosMada kompensuoti skriaudas, kurias padarė įvairios Vakarų Europos šalys likusiam pasauliui, jau užgimė – neseniai girdėjome, jog vokiečiai pripažino savo kolonijinių laikų nusikaltimus Namibijoje ir sumokės milijardą, o ir Jungtinėse Valstijose visas „Black Lives Matter” judėjimas „ant to stovi”, o amerikiečiai taip pat jau moka… Mada užgimė ir klesti, o kai mada pradeda siautėti, ji dažniausiai įsibėgėja labai plačiai. Kai paauglystėje neturėjome į apačią platėjančių kelnių, jautėmės nuskriausti, nors vėliau tos kelnės pradėjo atrodyti juokingai… Taip ir čia – po kažkiek metų šios mados atrodys juokingai, bet dabar greičiausiai jos dominuos ir nugalės.<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *