Britai vaduojasi iš Briuselio pinklių

Jungtinės Karalystės parlamentarai užvakar patvirtino naująjį „” įstatymą, kuris prieštarauja kai kuriems pernai pasirašyto išstojimo susitarimo su punktams, nepaisant Briuselio pasipiktinimo ir ekspertų perspėjimų, kad tokiu nutarimu esą yra pažeidžiama tarptautinė teisė.

Bendruomenių Rūmų parlamentarai priėmė JK vidaus rinkos įstatymą, „už” balsavo 340 politikų, „prieš” pasisakė 263. Artimiausias keturias dienas šis įstatymas bus išsamiai nagrinėjamas.

Kiek anksčiau premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) tvirtino, kad įstatymu yra užtikrinamas „saugumo tinklas”, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo ES grasinimų įvesti muitus JK vidaus prekybai ir net sustabdyti maisto tiekimą iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją.

Tačiau neigia
B.Džonsono pasiteisinimus ir naują įstatymą laiko apgaule. ES lyderiai ragina JK premjerą laikytis paties prisiimtų įsipareigojimų, įtvirtintų praėjusiais metais pasirašytame „Brexit” susitarime, reikalaujama, kad iki rugsėjo pabaigos Londonas atmestų susitarimui su ES prieštaraujančius įstatymo punktus.

Bet B.Džonsonas perėjo į kontrataką ir pažėrė kaltinimų Europos Sąjungai, esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir dar prieš balsavimą paragino įstatymų leidėjus pritarti šiam įstatymo projektui, įtvirtinančiam britų nepriklausomybę nuo Briuselio.

Britų vyriausybė jau anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.

Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti, – jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.

Pagal „Brexit” susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, – tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.

Tačiau B.Džonsonas parlamentarams pateikė kur kas svaresnius argumentus – kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, jog bus įvesti didesni kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos. Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.

„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja” Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B.Džonsonas. „Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis”, – sakė premjeras.

„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų”, – pridūrė jis.

B.Džonsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą”, kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą”. Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro” panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

Pradėkime nuo to, kad Britanija su Briuseliu nebuvo aiškiai susitarę – buvo tik principinis susitarimas ateityje susitarti… Tačiau detalių tame susitarime nebuvo, o jos yra be galo svarbios. Pirmiausia – tai Šiaurės Airijos ir Airijos reikalas. Išspręsti tą problemą sudėtinga, kadangi šiaurės airiai ir airiai yra ta pati , tik viena tautos dalis yra britų sienose, o kita – už tų sienų. Jeigu britai išeina iš ES, o airiai niekur de facto neišeina, tai ką daryti su ta siena ir muitų ? <Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *