R.Paulauskas: Be emocijų įvertinkite faktus ir atsakykite, ar revoliucija Baltarusijoje Lietuvai naudinga

2020 rugpjūčio mėn. 25 d. 11:26:29
Ričardas ČEKUTIS

Baltarusijos vadovas Aliaksandras sraigtasparniu praskrido virš Minsko, paprašęs piloto praskristi virš „Nugalėtojų prospekto“, kur yra prezidento rezidencija. „Išsibėgiojo kaip žiurkės“, – pamatęs nuo rezidencijos tolstančius protestuotojus pakomentavo A. agentūros BeLTA paskelbtame įraše. – Išsilakstė. Jie suprato, kad čia bus karšta.“

Internete taip pat paplito vaizdai, kaip A.Lukašenka atskrenda į rezidenciją ir iš sraigtasparnio išlipa nešinas neužtaisytu automatu „Kalašnikov“.

Sekmadienį Minske vyko didelė vadinamosios opozicijos demonstracija. Dalis protestuotojų buvo susirinkę ir prie prezidento rezidencijos, „Nepriklausomybės rūmų“, kur gatves blokavo specialiosios paskirties milicijos būrys OMON su karine technika. Žmonės prie pat milicininkų nesiartino, tačiau susirinkę kiek atokiau skandavo „išeik“ – ragindami A.Lukašenką atsistatydinti. Vėliau minia patraukė atgal į Minsko centrą. Tuo metu ir praskrido sraigtasparnis.

Pirmadienį pranešta, jog specialusis milicijos dalinys OMON Minske sulaikė du žinomus demokratijos judėjimo aktyvistus. Olga Kovalkova ir Sergejus Dylevskis buvo įkišti į milicijos automobilį.

Apsikeitimas notomis

Baltarusijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas pulkininkas Olegas Orlovas pirmadienį pareiškė, kad sekmadienį buvo mėginama pažeisti Baltarusijos valstybės sieną oro erdvėje iš Lietuvos pusės. O tą pačią dieną į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo, nes Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną 18.50 val. ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną.

ir toliau bendraus su „diktatoriumi“ A.Lukašenka

Europos Sąjungos diplomatijos vadas Chosepas Borelis (Josep Borelli) sekmadienį pareiškė, kad Baltarusijai negalima leisti tapti „antrąja “.

„Ukrainoje įtampa tarp Europos ir Rusijos baigėsi šaudymu, smurtu ir Ukrainos teritorijos vientisumo praradimu, kuris tęsiasi iki šiol“, – Ch.Borelis sakė interviu laikraščiui „El Pais“.

„Baltarusių problema šiandien yra ne pasirinkimas tarp Rusijos ir Europos, bet laisvės ir demokratijos iškovojimas, – pridūrė politikas. – Europa nenori, kad virstų antrąja Ukraina.“

ES įgaliotinis užsienio politikos klausimais sako, kad ES privalo tęsti dialogą su A.Lukašenka. Jo situaciją jis palygino su Venesuelos vadovo Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) padėtimi, kuris taip pat siekia užgniaužti opoziciją.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:

Aš tiesiog išvardinsiu keturias grupes faktų ir leiskime patiems skaitytojams atsakyti: kokie turi būti Lietuvos valstybės interesai šituose įvykiuose?

Taigi, pirmas punktas: mes matome po Vilnių platinamas baltai-raudonai-baltas vėliavas, kuriose yra Vytis. Ši vėliava atsirado 1918 metais, kai byrant Rusijos imperijai formavosi naujos valstybės. Tačiau Baltarusijos valstybingumas tuo metu formavosi nuo nulio ir jis buvo dvejopas. Vienas toks valstybingumas vadinosi Baltarusijos Liaudies Respublika ir jis buvo panašus savo esme į smetoninės Lietuvos tokį tautinį valstybingumo modelį. O kitas valstybingumas vadinosi LitBelas, t.y. Lietuvos ir Baltarusijos bolševikinė valstybė su Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybe priešakyje. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju Baltarusijos valstybingumas išeina iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės () teritorijos, t.y. visa Baltarusijos valstybė telpa arba į , arba į Žečpospolitos teritoriją – kitokios teritorijos ji niekada neturėjo. Dėl to jie pasirinko vėliavą su Vyčiu, išeinant būtent iš šitos istorinės tradicijos. Ir kas itin svarbu, kad jau pirmosios Baltarusijos valstybingumo apraiškos pasirodė dar XIX a. pabaigoje, o aiškiau susiformavo dar 1903 m., kai įvyko netgi Baltarusijos valstybingumo užuomazgos Seimo posėdis, ir visa tai vyko ne kur kitur, o Vilniuje… Visi Baltarusijos valstybingumo projektai – ar tai būtų bolševikinis, ar tautinis – apibrėžia valstybės teritoriją su Vilniaus miestu joje… Taigi, skaitytojui šiuo požiūriu būtų verta pasvarstyti, kiek tai atitinka mūsų interesus… Tik priminsiu, kad Vilniuje tuo metu gyveno vos 3 procentai lietuvių. Kiekviena valstybė, kurianti savo valstybingumą, negali apseiti be istorijos – jeigu nėra istorijos, nėra ir valstybingumo. Dėl to Baltarusija neišvengiamai remsis Žečpospolitos ir ir visais atributais, kurie telpa į šitą reiškinį. Bet tai tik viena faktų grupė. <Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *