Sunkios neuždirbtų milijardų dalybos

Po naktį vykusių intensyvių diskusijų, per kurias nepavyko pasiekti susitarimo, susiskaldę šalių lyderiai pirmadienį vakare pratęsė savo derybas dėl didžiulio ekonomikos gaivinimo fondo.

Praėjus jau trims intensyvių derybų dienoms, 27 ES valstybių narių lyderiai vis dar nesutaria dėl tikslaus 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo paskolų ir išmokų dydžio ir sąlygų.

Visą pirmadienio naktį ES šalių lyderiai derėjosi mažomis grupelėmis, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko, o derybose nuspręsta skelbti pertrauką iki 17 val. Lietuvos laiku.

Pirmadienio vakarą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) pateikė dar naujesnį pasiūlymą – išmokų dalį sumažinti iki 390 mlrd. eurų ir atitinkamai padidinti paskolų dalį.

Pritarimą tokiam pasiūlymui išreiškė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas (Sebastian Kurz), tiesa, kol kas neaišku, kokios pozicijos laikysis kitos šalys.

27 ES šalių lyderių viršūnių susitikimas tęsiasi nuo penktadienio – jie susirinko į Briuselį, kad aptartų trilijono eurų ES biudžetą ateinantiems septyneriems metams ir planuojamą ekonomikos skatinimo paketą, kuris turėtų šalims padėti atsigauti po koronaviruso pandemijos.

Derybose šalys yra pasidalijusios į dvi grupes: pirmajai priklauso labiau pandemijos paveiktos valstybės, o antrajai – dėl ekonomikos gaivinimo plano nerimaujančios narės.

Nyderlandai, Švedija ir kitos „taupiosios“ šalys narės spyriojasi prieš šį planą, nes parama esą turėtų būti skiriama ne kaip dotacija, o kaip paskola. Tačiau tokios valstybės, kaip ir Italija, trokšta kuo skubiau atgaivinti savo koronaviruso sugriautas ekonomikas ir kaltina ES, kad ši nepakankamai padeda labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

Tikriausiai niekas nenorėtų kartu su kaimynu imti bendrą paskolą, jeigu tas kaimynas nuolat lėbavo ir išlaidavo… Taip ir čia. Per krizę, kuri prasidėjo 2008 metais ir iki šiol dar nesibaigė, kai kurios Europos valstybės vis dėlto ėmėsi priemonių – mažino biudžetų deficitus, mažino savo valstybių skolas ir pan. Tai – Olandija, , , Suomija… Tačiau daugelis kitų tęsė toliau linksmybes, be proto skolinosi, išlaidavo, netaupė.<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *