Vokietija metė iššūkį Briuseliui ir… atsitraukė

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jis vienintelis turi teisinę galią Europos Centrinio Banko (ECB) atžvilgiu, griežtai atmesdamas Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo smarkiai suabejota ECB ekonomikos „skatinimo“ programa. Konfliktas tarp ir Vokietijos teisinių institucijų dar kartą paskatino kalbas apie galimą skilimą.

ES Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo priimtas dėl to, kai Vokietijos KT paskelbė rimtas abejones dėl naujosios krizės švelninimo schemos. Maža to, vokiečių KT pareiškė, jog ankstesnis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas šiuo klausimu yra „nesuprantamas“ ir nėra teisiškai įpareigojantis.

Briuselio komisarai buvo išsigandę, kad Vokietijos KT sprendimas gali būti postūmiu tokioms valstybėms kaip bei ir toliau nepaistyti ES valdžios sprendimų. Vokietijos teisėjai, atsiriboję nuo ES teismo, skyrė tris mėnesius ECB pagrįsti savo politiką, o bankas teigė bandysiantis rasti diplomatinį sprendimą. Nepateikdami išsamesnio paaiškinimo, Karlsrūhėje įsikūrusio Vokietijos teismo teisėjai pareiškė uždrausiantys šalies centriniam bankui „Bundesbank“ dalyvauti paskatų programoje.

Be to, Vokietijos teisėjai pareikalavo išsamesnės informacijos apie 2,2 trln. eurų vertės vyriausybių obligacijų pirkimo programos, įgyvendinamos nuo 2015 metų, privalumus ir trūkumus. Oficialiai ECB obligacijų pirkimo programa esą yra skirta apsaugoti labiausiai prasiskolinusias valstybes (Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir kitas šalis) nuo ekonominių koronaviruso krizės padarinių.

Europos Centrinio banko vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) neseniai pareiškė, jog neketina sustabdyti obligacijų pirkimo, dar labiau paaštrindama prieštaravimus tarp nacionalinės ir europinės teisės.

„Aš visiškai nesijaudinu nei dėl pandemijos programos, nei dėl ankstesnės programos, pagal kurią Eurosistema perka obligacijas nuo 2015 metų. Mes nepajudinami, kai reikia pasiekti savo tikslą – kainų stabilumą“, – aiškino ji. K.Lagard leido suprasti, kad neįmanoma priversti „Bundesbanko“ pasitraukti iš dalyvavimo kiekybinio pinigų švelninimo (QE) programoje. „Kiekvienas euro zonos nacionalinis yra nepriklausomas ir negali gauti nurodymų iš vyriausybių. Tai parašyta sutartyje“, – aiškino ji.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

Kad būtų galima suprasti konflikto esmę, kodėl Vokietijos KT priima Briuselio hierarchijai prieštaraujantį sprendimą, reikia žinoti, jog visos ES valstybės jau daugelį metų gyvena ne pagal savo galimybes. Taip pat, kaip ir Jungtinės Valstijos, ar , kitaip sakant, visas „auksinis milijardas“, dešimtmečiais gyvena būsimų kartų sąskaita. Visos šios šalys lenda į milžiniškas skolas ir taip palaiko savo, atrodytų, gerokai geresnį gyvenimą negu kitur pasaulyje.

Čia taip pat reikia suprasti, kad tas gyvenimas skolon yra labai netolygiai pasiskirstęs paties „auksinio milijardo“ viduje. Pavyzdžiui, , Latvija, Bulgarija, Rumunija ar Lenkija prasiskolinę vidutiniškai 10 kartų mažiau, negu italai, prancūzai, amerikiečiai, ispanai ar anglai. <Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *