Kodėl turime mokėti svetimas skolas?

Eurogrupės prezidentas Marijus Sentenas (Mario Centeno) vakar įspėjo, kad euro zona gali žlugti, jei besivaidijančios šalių vyriausybės neužkas karo kirvio ir nepasieks susitarimo dėl pagalbos plano, kuriuo būtų galima pagelbėti Italijai ir Ispanijai. Turtingesnės euro zonos valstybės nenori įsivesti „koronaobligacijų“ ir vėliau mokėti palūkanas už „kiaurai“ prasiskolinusius pietiečius.

Atsargiai suformuluotą įspėjimą M.Sentenas pateikė besitęsiant 19-os euro zonos narių nesutarimams dėl pagalbos plano, skirto susitvarkyti su koronaviruso pandemijos padariniais Europos ekonomikoje.

Italija ir yra smarkiausiai koronaviruso paveiktos šalys visame žemyne, tačiau jos taip pat yra ir labiausiai įsiskolinusios euro zonos valstybės. Joms trūksta finansinės galios, kad galėtų savarankiškai paskatinti savo ekonomikas.

M.Senteno raginimas susivienyti primena sunkiausias euro zonos skolų krizės dienas, kai turtingesnių ir skurdesnių euro zonos valstybių nesutarimai vos nesužlugdė valiutos.

Pirmadienį finansų ministrams išplatintame laiške, kurį matė naujienų agentūra AFP, M.Sentenas teigia, kad nacionaliniams Europos biudžetams gresia „didžiulis sukrėtimas“, mastu panašus į pačią viruso pandemiją.

„Visi neišvengiamai iš šios krizės išbrisime turėdami daug didesnes skolas, – pridūrė Portugalijos finansų ministro pareigas einantis M.Sentenas. – Tačiau tai ir ilgalaikiai to padariniai neturėtų tapti susiskaldymo šaltiniu.“

Po ketvirtadienį įvykusio įtempto viršūnių susitikimo finansų ministrams buvo pavesta sukurti atsako į krizę planą. Jie balandžio 7 dieną kalbėsis nuotolinėje vaizdo konferencijoje. M.Sentenas teigė, kad jie iki balandžio 12 dieną vyksiančių šv.Velykų turės pasiekti susitarimą dėl tolesnių veiksmų.

Italija, Ispanija ir septynios kitos šalys pareiškė paramą vadinamosioms „koronaobligacijoms“, kurias sukūrus būtų galima apsaugoti ekonomiškai trapias šalis nuo per didelio įsiskolinimo.

ir kitos Šiaurės šalys tokioms obligacijoms nepritaria, teigdamos, kad jos apdovanos tokias šalis, kurios atsisako vykdyti reformas ir nesuveržia biudžeto diržo. Šios šalys nori, kad finansinė pagalba būtų suteikiama iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).

ESM suteikia paskolas su tam tikromis sąlygomis, tačiau praėjusią savaitę ES viršūnėms nepavyko rasti alternatyvaus sprendimo, Madridui ir Romai nesutikus gauti paramą būtent tokiu būdu.

Atsižvelgdamas į padėties sudėtingumą, M.Sentenas į ministrus kreipėsi atsargiai, nors teigė, kad nėra atmetamas nė vienas iki šiol pasiūlytas pagalbos teikimo variantas.

„Mums reikia ištirti visas galimybes, kaip galime įdiegti jau esamas priemones, tačiau turime išlikti atviri alternatyvų ieškojimui, jei išaiškės, kad pirmi variantai yra netinkami“, – pridūrė jis.Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:

Kadangi visos valstybės dabar vienaip ar kitaip skolinsis, kyla klausimas: koks bus to skolinimosi mechanizmas? Yra du pagrindiniai skolinimosi modeliai. Vieną iš jų siūlo tos valstybės, kurios turi teigiamą užsienio prekybos balansą ir ekonomiškai stovi stipriau, tai pirmiausia Vokietija, Olandija ir . Jos pasisako už tai, kad kiekviena valstybė skolintųsi pati ir atitinkamai mokėtų palūkanas už kreditą.

Štai čia ir yra „šuva pakastas“… Nes kiekviena ES valstybė turi savo skolinimosi reitingą. Tas reitingas priklauso nuo valstybės ekonominės situacijos. Pavyzdžiui, Vokietija gali skolintis už 1-3 proc., o jau už 5-6 proc., na, o kokia nors – už 7-8 proc. Sutikime, yra didžiulis skirtumas, kai tau reikia sumokėti palūkanų 1 proc., arba kai penkis. Ir yra tam tikra riba, kuomet valstybė tokio skolinimosi jau „nepatraukia“, kaip buvo Graikijos krizės atveju – ji prašė vokiečių juos gelbėti, tie atsakė „skolinkitės patys“, bet graikai už tokius procentus jau skolintis negalėjo…<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *