Britai pasitraukė, bet žaidimas tik prasideda

47 metus ir vieną mėnesį Jungtinė Karalystė priklausė Europos Sąjungai. Naktį į šeštadienį 1.00 val. Lietuvos laiku šalis paliko Bendriją.

Kas keisis nuo vasario 1-osios?

Iš karto po išstojimo prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki gruodžio 31 dienos. „Iki tada piliečiai, vartotojai, įmonės, investuotojai, studentai ir tyrėjai pokyčių nepajus“, – tikina Europos Komisija. Bus galima keliauti kaip iki šiol, kalbėti mobiliuoju telefonu be tarptinklinio ryšio mokesčių, be rūpesčių užsisakyti prekių britų elektroninėse parduotuvėse. Arba kaip iki šiol su stipendijomis studijuoti Didžiojoje Britanijoje.

Kokie padariniai Didžiajai Britanijai?

Pereinamasis laikotarpis reiškia: nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė ir oficialiai tampa trečiąja šalimi, ji iki metų pabaigos toliau laikosi visų ES taisyklių ir moka į ES biudžetą. Visos ES programos Didžiojoje Britanijoje tęsiasi. Tačiau šalis nebeturi balso teisės Briuselyje. Ji nebėra atstovaujama Europos Komisijoje, Ministrų Tarybose, ES viršūnių susitikimuose ar Europos Parlamente. Čia vasario 1-ąją 73 britų parlamentarai netenka savo mandato.

Kaip stipriai „“ paveiks ES?


Europos Sąjunga netenka branduolinės valstybės ir nuolatinės ES Saugumo Tarybos narės. Iš dabar 512 mln. ES gyventojų lieka tik 446 mln. ES bendrasis vidaus produktas nuo 15,3 trln. eurų 2018 metais mažėja 15 proc. Nuo 2021 metų ES kasmet neteks iki 14 mlrd. eurų.

Kaip bus su teise gyventi šalyje?


Didžiojoje Britanijoje gyvena 3,2 mln. ES piliečių, Europos Sąjungoje – 1,2 mln. britų. Išstojimo sutartis garantuoja, kad jie ir jų šeimų nariai galės gyventi taip, kaip iki šiol. Tačiau ES piliečiai Didžiojoje Britanijoje privalo iki metų galo užsiregistruoti. Priešingu atveju jie gali prarasti teisę gyventi šalyje. Ir kai kurios ES valstybės turi registracijos prievolę. Iki metų pabaigos, remiantis ES taisyklėmis, dar galima keltis į Didžiąją Britaniją, nes šalis pereinamuoju laikotarpiu priklausys vidaus rinkai ir turės paisyti laisvo asmenų judėjimo nuostatos. Migruoti paprastai gali tas, kas turi darbą ar pakankamai lėšų pragyvenimui.

Kas įvyks pereinamuoju laikotarpiu?

Vasario 3 dieną Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl derybų kurso – dėl jo pradžioje tarsis likusios ES šalys, jam pritarti ketinama vasario 25 dieną. Netrukus po to galės prasidėti derybos. Liepą ES planuoja tarpinį situacijos vertinimą. Iki liepos 1-osios turi būti nuspręsta ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. ES požiūriu, susitarimas turi būti pasiektas vėliausiai iki lapkričio, kad liktų laiko jo ratifikavimui. ES diplomatai jau baiminasi naujos „Brexit“ dramos metų pabaigoje.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:


Kai ši mintis britams kilo, Europos Sąjunga ėjo į maksimalias nuolaidas, kokios tik yra įmanomos, kad jie atsisakytų šio sumanymo. Iš jų net nereikalavo atsisakyti savo valiutos, kas iš tikrųjų reikštų didžiulius pakitimus Britanijos ekonomikoje, nes be svaro sterlingo jie negalėtų tiek prasiskolinti, kiek dabar.

Manau, reikia atskirti: ką manė dauguma eilinių žmonių, kurie balsavo už „Brexit“, ir ką galvojo britų elitas, kuris toli gražu nėra vieningas. Nes nebūtinai masių ir elito įsivaizduojamos priežastys sutampa. Taigi, viena iš formalių priežasčių buvo migrantų klausimas. Anglams kažkodėl atrodo, kad jie taip išspręs problemą, nors čia reikia suprasti, kad Anglijoje atsirado dar tada, kai nebuvo jokios Europos Sąjungos – tai yra kolonijinės epochos palikimas. Pridėkime ir kitas priežastis. Pavyzdžiui, jiems nustatinėjo žvejybos kvotas, o Anglija yra jūrinė valstybė ir tos kvotos kėlė didžiulį nepasitenkinimą. Be to, tai yra buvusi imperinė valstybė, kuri išties buvo netgi pasaulio valdove – manau, britus žeidžia, kad jie turi klausyti kažkokių komisarų, kad ir iš Lietuvos…<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *