Pažvelkime į pasaulį be spalvotų akinių

Svarbiausius praėjusių metų pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas .

– Metų apžvalgą pradėkime nuo „“, kurio atomazga kaip tik ir išryškėjo paskutinėmis šių metų dienomis. Nepaisant visų mūsų ir ne mūsų propagandistų pasakojimų apie kelis pakvaišusius „populistus“, britų pasitraukimas iš yra įvykęs faktas. Ir vis dėlto – kodėl?

– Borisas Džonsonas (Boris Johnson), laimėjęs priešlaikinius rinkimus, įrodė visam pasauliui, kad „Brexit“ nori didžioji dauguma Anglijos rinkėjų. Nepaisant milžiniškos antibreksitiškos propagandos, kuri buvo finansuojama ir ES pinigais, nepaisant didžiulių „investicijų“ į Didžiosios Britanijos žiniasklaidą, kuri turėjo paveikti žmones, – britai išėjo ir žmonių visa tai nepaveikė. Tačiau konstatuodami, kad britai pagaliau išėjo, turime pripažinti, kad tai dar ne proceso pabaiga. Mes jau žinome aiškią Škotijos poziciją ir net nėra svarbu, kad Anglija nedavė leidimo rengti naujo referendumo dėl škotų nepriklausomybės – škotai nėra iš tų, kurie susirinko daiktus ir ramiai nuėjo namo… Manau, kuo toliau, tuo garsiau šis klausimas bus keliamas ir čia iš tikrųjų rimta problema. Jeigu anglai arba jų dauguma nori išeiti, tai škotai – ne. Ir čia iškyla klausimas apie visos Didžiosios Britanijos ateitį, kaip tokios jungtinės postimperinės valstybės. Anglams čia tikrai yra didelė problema ir nematau, kad kas nors žinotų, kaip ją spręsti… Škotai kelia klausimą labai aiškiai: jeigu jūs išeinate iš ES, tai mes išeiname iš Didžiosios Britanijos sudėties. Tas pat yra su Šiaurės Airija, nors ir mažesniu procentu… Na, šiaurės airių klausimą dar galima išspręsti derybomis prekybiniais niuansais ir nuolaidomis pasienio režimui. Taigi, apibendrinant, galime konstatuoti faktą: tie Anglijos gyventojai, kurie balsavo už B.Džonsoną ir nori išeiti iš ES, pačią galimybę palikti Bendriją vertina labiau, negu grėsmę, kad subyrės . Įsivaizduokime, koks yra jų noras ir kokie motyvai… O juk mes dar visai neseniai kalbėjome, kad britai buvo gavę tiesiog idealias sąlygas Europos Sąjungoje. Tačiau nepaisant to, jie vis tiek išeina ir palieka didžiulę rinką, suprasdami, kad joje jau negalės taip laisvai prekiauti, kaip iki šiol. Štai ir dar vienas reikšmingas dalykas – „London City“ reikalai, nes jau dabar yra daug kompanijų, kurios persikėlė į kitas vietas. O „London City“ yra vienas didžiausių finansinių pasaulio centrų ir anglai dabar rizikuoja to netekti… Taigi, nežiūrint į tokius milžiniško masto pavojus, anglai vis tiek išeina.

– Logiška būtų klausti, tai koks vis dėlto motyvas? Man pačiam neseniai teko lankytis Londone, ten kalbinti žmonės nurodė du svarbiausius motyvus: „visa tai mums nusibodo“ ir „niekas iš šalies mums nevadovaus“. Ar to pakanka, kad galėtum rizikuoti jūsų išvardintais dalykais?

– Be abejo, tiedu motyvai yra svarbūs. Bet aš dar pridėčiau ir giluminį, geopolitinį motyvą, kurio taip paprastai ir greitai kalbinami žmonės nepasakys, nors, ko gero, tikrai jį jaučia. Tai yra didžiulis geopolitinis konfliktas, į kurį jau įtraukta arba dar bus įtraukta ir visa ES. Pažvelkime kad ir į prekybinius karus tarp ir Vokietijos ar Prancūzijos, sankcijos už „Nord Stream 2“, kurias Jungtinės Valstijos uždeda Europos kompanijoms… Juk visa tai niekur nedings ir tik stiprės. Todėl manau, kad supratingesni anglai nori būti nuošalyje nuo šito konflikto ir turėti laisvas rankas, sprendžiant kaip elgtis ir kurioje pusėje atsidurti. <Skaityti toliau>

One thought on “Pažvelkime į pasaulį be spalvotų akinių

  • 2020/01/03 at 19:14
    Permalink

    Jei škotai atsiskirs nuo UK , tai ir Katalonai gales atsiskirt paskui juos?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *