Pasaulis ties karo slenksčiu

Stebint, kas pastaruoju metu vyksta pasaulyje, kyla pagrįstų baimių, kad jeigu ne Trečiasis pasaulinis , tai bent jau didelis karinis konfliktas yra neišvengiamas. Neabejotina – tokio konflikto pasekmes pajustume mes visi, nes „mažų karų“ šiais laikais nebebūna. Kovos viename regione lemia, kad kitame ima trūkti žaliavų arba daugėti ieškančiųjų prieglobsčio. Nors dažniausiai būna ir viena, ir kita. Nerimą keliančias tendencijas jau pastebi ne tik politologai, bet ir paprasti žmonės.

„Vakaro žinios“, pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrusios pasaulinių galių persiskirstymo analizei sulaukė skaitytojo Antano laiško, kuriame nuogąstaujama, kad karinis burbulas gali netrukus sprogti. Vyro teigimu, jeigu ankstesni didžiųjų valstybių vadovai darė viską, kad įtampa pasaulyje mažėtų, dabartiniai ją tik didina.

Nors šiai dienai karinė galia yra didesnė negu Europos Sąjungos ir Rusijos kartu sudėjus, Amerikos vadovas, užuot skatinęs nusiginklavimą, ragina sąjungininkų dar labiau didinti ginklavimuisi skirtą asignavimą ir pavydžiai stebi, kad jokios mažesnės ar sunkiau kontroliuojamos šalys nesusikurtų branduolinių ginklų.

Didelių konfliktų nebus. Kol kas

Karo istorikas Valdas Rakutis, analizuodamas padėtį pasaulyje, ją įvardino kaip visiškai naują. „Jeigu Antrasis pasaulinis karas buvo po Pirmojo likusių įtampų pasekmė, tai dabar daugiausia problemų gali sukelti pasaulyje prarandamas pozicijas siekianti išsaugoti JAV. Todėl šios dienos situacija tampa sunkiai prognozuojama. Pasaulis akivaizdžiai iš dvipolio persiformuoja į daugiapolį. Nors tai – ilgalaikis procesas, izoliacionistinę politiką pasirinkusi JAV „ieško sau vietos“. Amerika aiškiai jaučia iš Kinijos – vienos pirmaujančių pasaulio ekonomikų – kylantį pavojų ir jį diplomatinėmis bei ekonominėmis priemonėmis bando neutralizuoti. – naujas ir pavojingas žaidėjas. Ji mažai kalba, neviešina savo planų, tačiau daug daro, tad, tikėtina, kad kova dėl pasaulio „perdalinimo“ artimiausiu metu nesibaigs,“ – prognozavo V.Rakutis, atmetęs didelio, visuotinio karo galimybę, tačiau įžvelgiantis naujų lokalių konfliktų pavojų.

„Didesnis karas galėtų išaugti nebent iš lokalaus Irano konflikto, tačiau jeigu jis dar neprasidėjo, gal ir nebeprasidės. Gal, nes Iranas vis aktyviau reiškiasi regione ir ima grasinti JAV sąjungininkui Izraeliui, todėl nenuostabu, kad Amerikai kyla noras šią arabų valstybę „nusodinti“, – sakė istorikas.

Paklaustas apie vis agresyvesnę Turkijos politiką, V.Rakutis teigė, kad ši šalis nusivylė Vakarais, todėl pasirinko savo kelią.

„Pasaulyje stebimas agresyvių nacionalinių valstybių renesansas. Tokią poziciją vis aiškiau išsako gerokai „apkarpyta“ , panašias nuotaikas demonstruoja , tad nereiktų stebėtis, kad „plėstis“ nori ir . Deja, tenka pripažinti, kad tai silpnina Euroatlantinę sąjungą. ilgą laiką buvo savotiškas amortizuojantis objektas. Jos pasirinkimas eiti „kitu keliu“ tapo vienu iš destabilizuojančių veiksnių“, – realybės neslėpė pašnekovas.

Nacionaliniai interesai

Karo istoriko teigimu, nereiktų nustebti, jeigu pasaulyje prasidės „žemėlapių perbraižymas“. „Krymo aneksija parodė, kad, turint užtektinai jėgų, norimas teritorijas galima tiesiog „pasiimti“. Įvertinus tai, jog pastarųjų amžių konfliktai niekur nedingo, tokių bandymų gali būti ir daugiau.

Vis aktyviau besireiškiantys vengrai užsimena apie Didžiąją Vengriją. Tam tikrų ambicijų turi Lenkija. Tikrai nėra išspręsti buvusios Jugoslavijos ir gretimų tautų teritoriniai klausimai. Šių valstybių tarpusavio konfrontacija gali tapti naujų karų priežastimi“, – niūrią ateitį numatė V.Rakutis.

Situaciją dar labiau blogina tai, kad dauguma valstybių garsiai šneka, jog visus konfliktus galima išspręsti karinėmis priemonėmis, o tarptautinės, turinčios stabilumą užtikrinti, organizacijos prarado savo pozicijas. Pasaulinė saugumo sistema aižėja, karai pradedami nepasitarus su sąjungininkais ir tokiai šaliai, kaip tai yra pavojinga.

Kita vertus, pašnekovas priminė, kad pasaulis niekada nebuvo ramus. „Tiesiog šiandieninėje situacijoje bet kuriai valstybei reikia gynyba rūpintis patiems. Privalome ne tik nustoti bijoti aptarinėti sunkius klausimus, bet ir daugiau dėmesio skirti švietimo sistemos tobulinimui bei pilietiniam ugdymui. Jeigu nuo mažumės auginsime patriotiškai nusiteikusius asmenis, konflikto atveju apginti savo šalį bus daug paprasčiau“, – reziumavo istorikas.

Kinai kelia galvą

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras sako, kad dabartinė padėtis – tam tikrų ekonominių ir civilizacinių procesų pasekmė, o ne priežastis.

„Pasaulis be perstojo ginkluojasi, nes visada yra ekonominių ir teritorinių pretenzijų. Dažniausiai tai siejasi su lokaliais, iki pasaulinio lygio neišaugančiais, konfliktais, – teigė pašnekovas. – Izraelis ginkluojasi, nes jam reikia kovoti dėl savo išlikimo, į kurį kėsinasi aplinkinės arabų valstybės. Iranas ginkluojasi, nes bando spręsti ne tik lokalias, bet ir pasaulines problemas. Turkijai reikia ginklų sprendžiant teritorinius-politinius (kurdai) ir ekonominius (šalia Kipro rastos dujos) klausimus. Visi šie konfliktai gali peraugti į pasaulinius ir užkabinti net ir atokiau esančią Lietuvą.“ <Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *