Ramios senatvės fondai neužtikrins

Pastaruoju metu vėl daug dėmesio sulaukia daugeliui Lietuvos gyventojų aktualus klausimas – pensijos. „Vakaro žinios“ rašė apie neseniai pristatytą naują „Sodros“ skaičiuoklę, turinčią padėti apskaičiuoti, kiek žmogus gaus senatvėje. Pristatyme buvo palankiai atsiliepta apie privačius pensijų kaupimo fondus, esą garantuojančius juose kaupiantiems asmenims orias pensijas. Visgi su tokia nuomone, kad privatus kaupimas užtikrins orią senatvę, sutinka ne visi, tad pabandėme išsiaiškinti – kada į pensiją išėję Lietuvos gyventojai galės tikėtis gražios senatvės.

Pasaulinė praktika

Pasižvalgius po Vakarų šalis, į kurias, anot politikų, lygiuojasi ir , galima pastebėti nemažai įdomių dalykų. Tarkim, Ispanijoje, kur vidutinė gyvenimo trukmė yra 82,5 metų, visi, tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išleidžiami sulaukę 65-erių, o vidutinė pensija siekia 850 eurų. Tiesa, tokios pensijos gali tikėtis tik 37 metų stažą turintys asmenys. Vidutinė Vokietijos gyventojų gyvenimo trukmė – 80 metų. Į pensiją visi išleidžiami sulaukus 65-erių ir 3 mėnesių. Įmoka į pensijinius fondus siekia 20,3 proc. nuo darbo užmokesčio, tačiau pusę jos sumoka darbdavys, o 65-erių vokietis gali džiaugtis 1200 eurų pensija. Analogiško dydžio vidutinės pensijos mokamos ir Prancūzijoje, kurios piliečiai gyvena vidutiniškai 81 metus, o į užtarnautą poilsį išleidžiami sulaukę 62-ejų. Tiesa, norėdami gauti vidutinę pensiją, jie turi turėti 40-ies metų stažą arba padirbėti iki 67-erių. Tuomet pensijos mokamos ir be būtino stažo. Statistinis japonas gyvena 83-ejus metus. Nors į pensiją galima išeiti sulaukus 65-erių, daugelis dirba iki 70-ies ir tik tada mėgaujasi gyvenimu gaudami 2000 dolerių dydžio pensijas. Vidutiniškai iki 78-erių gyvenantys piliečiai į pensiją gali išeiti sulaukę 62-ejų, tačiau tuomet pensija bus mažesnė. 1200 dolerių pensiją gauna tik tie, kurie dirba iki 67-erių. Lietuvoje nuo 2012-ųjų pensijos amžius kasmet didinamas. 2026-aisiais jis visiems turėtų pasiekti 65 metus. Dabar moterys gali išeiti sulaukusios 62 metų 4 mėn., vyrai – 63 metų 8 mėn. Nesukaupę būtinojo 30 metų darbo stažo gauna 158,8 euro pensiją, sukaupę – 287,3 euro.

Privatūs fondai garantijų nesuteiks

Politikos apžvalgininkas investicijų, kaip ramios senatvės garanto, atžvilgiu buvo nusiteikęs skeptiškai. „Yra teigiančių, kad privataus kaupimo sistema tinkamai nefunkcionuoja, tačiau niekas nepatikslina – kodėl? Žmonės, prieš išsiskirdami su pinigais, turėtų užduoti klausimą – kur jie keliauja, patekę į privačius fondus? Dabar nemažai jų įsitikinę, kad fondai gautus pinigus saugo ir atiduos, kai žmogus išeis į pensiją. Jie klysta. Kaip ir tie, kurie teigia, kad užsidirbo pensiją, nes mokėjo „Sodrai“. Šiandienos įmokos „Sodrai“ skiriamos išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Mokant įmokas užsidirbama teisė į pensiją, kurią turės uždirbti nauja dirbančiųjų karta. Tai vadinama kartų solidarumo principu, – pastebi R.Paulauskas. – Būtent sau pinigai kaupiami tik privačiuose fonduose. Bet čia turi būti keliamas kitas klausimas – kiek pinigai fonduose turi priaugti, kad išėjęs į pensiją žmogus atgautų ne tik juos, bet dar ir turėtų naudos. Pinigai turi būti investuojami, tačiau reikia paskaičiuoti, kokį pelną šios investicijos privalo nešti.

Lietuvos banko puslapyje rašoma, kad 1 proc. nuo gautų įmokų, nepaisant, gerai fondas dirba ar blogai, yra skiriama administratoriams. Tikėtina ne mažiau 5 proc. lėšų „suvalgo“ infliacija. Norint, jog saugomi pinigai nenuvertėtų, investicijos turėtų duoti bent 6 proc. pelną, tikintis uždirbti – dar pora procentų daugiau. Taigi, investicijos turėtų duoti 7-8 proc. grąžą, o viešai deklaruojama privačių fondų metinė grąža siekia tik 2-4 proc. Pirmiausia tai reiktų žinoti kalbant apie privačių pensijų fondus.“

„Kitas klausimas – kodėl tokie maži procentai? Kur šiandien galima investuoti gaunamas lėšas? Į valstybės vertybinius popierius? Tačiau kartais jie jau duoda minusines palūkanas, o reiktų 8 proc. augimo. Įmonių akcijų vertės kyla, tačiau taip vyksta, nes spausdinama daug niekuo nepadengtų pinigų. Jie, patekę į fondų biržas, dirbtinai iškelia akcijų kainas. Investuojant į jas, ilgalaikėje perspektyvoje galima smarkiai „nudegti“. Nekilnojamasis turtas visada buvo gera investicija, tačiau lyginant Vilniaus būstų pardavimo ir nuomos kainas, tampa aišku, kad investicija, jei atsipirks, tai tik po 15-20 metų, per metus tikintis 5-7 proc. prieaugio. Svyruojančios aukso irgi negarantuoja stabilumo. Šios dienos problema ta, kad nėra patikimų instrumentų, kur investavus būtų galima tikėtis 7-8 proc. grąžos. Tik apie tai niekas nekalba – atkreipia dėmesį pašnekovas. – Situaciją blogina tai, kad fondus valdo skandinavų bankai. Į fondus buvo sumokama apie 150 mln. eurų per metus, kurie išeidavo iš Lietuvos. Jeigu ši suma būtų skirta pensininkams, ji būtų išleista vietoje ir grįžtų į biudžetą per mokesčius.“

Sprendimas – investuoti į save

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad gerai gyvenančių pensininkų yra ir Lietuvoje. „Užsieniečiai, kurie daug keliauja ar mėgaujasi senatve, tikėtina, yra visuomenės „grietinėlė“. Tokių, jeigu vertinsime procentaliai, Vakaruose ir Lietuvoje turėtų būti panašiai, tik kadangi mūsų mažiau, pasiturinčius asmenis pastebime rečiau, – teigė pašnekovas. – Kitas klausimas – kiek vakariečiai ir mūsų pensininkai investavo „į save“. Mano nuomone, užsienyje veikiantys privatūs pensijų fondai yra griežčiau kontroliuojami, taiko mažesnius administracinius mokesčius, todėl daugiau pinigų lieka žmonėms. Pas mus trūksta tvarkos, trūksta garantijų. Tarkim, 20 000 eurų galėtų būti „valstybės garantuota suma“ net tuo atveju, jeigu fondas bankrutuotų. Juk tai – žmonių ateitis.“

„Dar vienas svarbus aspektas yra gyvenimo trukmė. Kai žmonės yra sveikesni, jie ilgiau gyvena ir daugiau gali sau leisti. Lietuvoje tik dabar vyrų amžiaus vidurkis perkopė 70 metų. Jeigu visi labiau rūpintųsi sveikata, reiktų mažiau pinigų vaistams ir gydytojams, daugiau liktų sau“, – pastebėjo instituto vadovas.

Kalbėdamas apie pensijas, pašnekovas teigė, kad jos augs, kai mokėsime daugiau mokesčių. Tai bus galima daryti, kai ženkliai padidės atlyginimai. „Tiesa, nereiktų pasitikėti vien „Sodra“ ar privačiais fondais, – perspėjo B.Gruževskis. – Į šį klausimą reikia žiūrėti plačiau ir investuoti. Į save, į vertybinius popierius, į NT turtą. Tada senatvėje bus lengviau. Didesnės investicijos duos didesnę grąžą. Kai šis reiškinys taps masiškas, visi gyvensime geriau. To būtų galima tikėtis po 15-os metų, nes kiekviena nauja pensininkų karta bus imlesnė ir sveikesnė. Dabar pensijoje tie, kurie kaupė lėšas sunkiausiu laikotarpiu. Tie, kurie išeis į pensiją po 7-erių metų, sukaupę bus daugiau, nes jiems, keičiantis situacijai, atsiveria naujos galimybės. Tai irgi lemia gyvenimo kokybę, kuri, tikėtina, pamažu, bet gerės.“

respublika.lt

One thought on “Ramios senatvės fondai neužtikrins

  • 2019/01/18 at 18:20
    Permalink

    Manau kad gyventojai turėtu žinoti kaip fondai disponuoja surinktais pinigais.Nes, jei fondas gyventų iš uždirbtų pinigų tai valio,bet jei fondai turi teisę leisti savo reikmėms surinktus pinigus tada ne. Ir kada gyventojai žinos "žaidimo" taisykles tada ir jų nuomonė bus tvirta ir aiški.Man asmeniškai nesuprantama kaip galima priverstinai atiduoti gyventojų uždirbtus pinigus privačiai įmonei kurios atsakomybė už gautus pinigus praktiškai nulinė.Sutinku su Jūsų nuomone -jei Valstybė savo nuožiūra perveda pinigus privačiom įmonėm tai turi ir garantuoti pinigų saugumą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *