Ramios senatvės fondai neužtikrins
Pastaruoju metu vėl daug dėmesio sulaukia daugeliui Lietuvos gyventojų aktualus klausimas – pensijos. „Vakaro žinios“ rašė apie neseniai pristatytą naują „Sodros“ skaičiuoklę, turinčią padėti apskaičiuoti, kiek žmogus gaus senatvėje. Pristatyme buvo palankiai atsiliepta apie privačius pensijų kaupimo fondus, esą garantuojančius juose kaupiantiems asmenims orias pensijas. Visgi su tokia nuomone, kad privatus kaupimas užtikrins orią senatvę, sutinka ne visi, tad pabandėme išsiaiškinti – kada į pensiją išėję Lietuvos gyventojai galės tikėtis gražios senatvės.

Pasaulinė praktika
Pasižvalgius
po Vakarų šalis, į kurias, anot politikų, lygiuojasi ir Lietuva,
galima pastebėti nemažai įdomių dalykų. Tarkim, Ispanijoje, kur
vidutinė gyvenimo trukmė yra 82,5 metų, visi, tiek vyrai, tiek moterys į
pensiją išleidžiami sulaukę 65-erių, o vidutinė pensija siekia 850
eurų. Tiesa, tokios pensijos gali tikėtis tik 37 metų stažą turintys
asmenys. Vidutinė Vokietijos gyventojų gyvenimo trukmė – 80 metų. Į
pensiją visi išleidžiami sulaukus 65-erių ir 3 mėnesių. Įmoka į
pensijinius fondus siekia 20,3 proc. nuo darbo užmokesčio, tačiau pusę
jos sumoka darbdavys, o 65-erių vokietis gali džiaugtis 1200 eurų
pensija. Analogiško dydžio vidutinės pensijos mokamos ir Prancūzijoje,
kurios piliečiai gyvena vidutiniškai 81 metus, o į užtarnautą poilsį
išleidžiami sulaukę 62-ejų. Tiesa, norėdami gauti vidutinę pensiją, jie
turi turėti 40-ies metų stažą arba padirbėti iki 67-erių. Tuomet
pensijos mokamos ir be būtino stažo. Statistinis japonas gyvena 83-ejus
metus. Nors į pensiją galima išeiti sulaukus 65-erių, daugelis dirba
iki 70-ies ir tik tada mėgaujasi gyvenimu gaudami 2000 JAV dolerių
dydžio pensijas. Vidutiniškai iki 78-erių gyvenantys JAV piliečiai į
pensiją gali išeiti sulaukę 62-ejų, tačiau tuomet pensija bus mažesnė.
1200 JAV dolerių pensiją gauna tik tie, kurie dirba iki 67-erių.
Lietuvoje nuo 2012-ųjų pensijos amžius kasmet didinamas. 2026-aisiais
jis visiems turėtų pasiekti 65 metus. Dabar moterys gali išeiti
sulaukusios 62 metų 4 mėn., vyrai – 63 metų 8 mėn. Nesukaupę būtinojo
30 metų darbo stažo gauna 158,8 euro pensiją, sukaupę – 287,3 euro.
Privatūs fondai garantijų nesuteiks
Politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas
investicijų, kaip ramios senatvės garanto, atžvilgiu buvo nusiteikęs
skeptiškai. „Yra teigiančių, kad privataus kaupimo sistema tinkamai
nefunkcionuoja, tačiau niekas nepatikslina – kodėl? Žmonės, prieš
išsiskirdami su pinigais, turėtų užduoti klausimą – kur jie keliauja,
patekę į privačius fondus? Dabar nemažai jų įsitikinę, kad fondai gautus
pinigus saugo ir atiduos, kai žmogus išeis į pensiją. Jie klysta. Kaip
ir tie, kurie teigia, kad užsidirbo pensiją, nes mokėjo „Sodrai“.
Šiandienos įmokos „Sodrai“ skiriamos išmokėti pensijas dabartiniams
pensininkams. Mokant įmokas užsidirbama teisė į pensiją, kurią turės
uždirbti nauja dirbančiųjų karta. Tai vadinama kartų solidarumo
principu, – pastebi R.Paulauskas. – Būtent sau pinigai kaupiami tik
privačiuose fonduose. Bet čia turi būti keliamas kitas klausimas – kiek
pinigai fonduose turi priaugti, kad išėjęs į pensiją žmogus atgautų ne
tik juos, bet dar ir turėtų naudos. Pinigai turi būti investuojami,
tačiau reikia paskaičiuoti, kokį pelną šios investicijos privalo nešti.
Lietuvos
banko puslapyje rašoma, kad 1 proc. nuo gautų įmokų, nepaisant, gerai
fondas dirba ar blogai, yra skiriama administratoriams. Tikėtina ne
mažiau 5 proc. lėšų „suvalgo“ infliacija. Norint, jog saugomi pinigai
nenuvertėtų, investicijos turėtų duoti bent 6 proc. pelną, tikintis
uždirbti – dar pora procentų daugiau. Taigi, investicijos turėtų duoti
7-8 proc. grąžą, o viešai deklaruojama privačių fondų metinė grąža
siekia tik 2-4 proc. Pirmiausia tai reiktų žinoti kalbant apie privačių
pensijų fondus.“
„Kitas klausimas – kodėl tokie maži procentai?
Kur šiandien galima investuoti gaunamas lėšas? Į valstybės vertybinius
popierius? Tačiau kartais jie jau duoda minusines palūkanas, o reiktų 8
proc. augimo. Įmonių akcijų vertės kyla, tačiau taip vyksta, nes
spausdinama daug niekuo nepadengtų pinigų. Jie, patekę į fondų biržas,
dirbtinai iškelia akcijų kainas. Investuojant į jas, ilgalaikėje
perspektyvoje galima smarkiai „nudegti“. Nekilnojamasis turtas visada
buvo gera investicija, tačiau lyginant Vilniaus būstų pardavimo ir
nuomos kainas, tampa aišku, kad investicija, jei atsipirks, tai tik po
15-20 metų, per metus tikintis 5-7 proc. prieaugio. Svyruojančios aukso
kainos irgi negarantuoja stabilumo. Šios dienos problema ta, kad nėra
patikimų instrumentų, kur investavus būtų galima tikėtis 7-8 proc.
grąžos. Tik apie tai niekas nekalba – atkreipia dėmesį pašnekovas. –
Situaciją blogina tai, kad fondus valdo skandinavų bankai. Į fondus buvo
sumokama apie 150 mln. eurų per metus, kurie išeidavo iš Lietuvos.
Jeigu ši suma būtų skirta pensininkams, ji būtų išleista vietoje ir
grįžtų į biudžetą per mokesčius.“
Sprendimas – investuoti į save
Lietuvos
socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas
Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad gerai gyvenančių pensininkų yra ir
Lietuvoje. „Užsieniečiai, kurie daug keliauja ar mėgaujasi senatve,
tikėtina, yra visuomenės „grietinėlė“. Tokių, jeigu vertinsime
procentaliai, Vakaruose ir Lietuvoje turėtų būti panašiai, tik kadangi
mūsų mažiau, pasiturinčius asmenis pastebime rečiau, – teigė pašnekovas.
– Kitas klausimas – kiek vakariečiai ir mūsų pensininkai investavo „į
save“. Mano nuomone, užsienyje veikiantys privatūs pensijų fondai yra
griežčiau kontroliuojami, taiko mažesnius administracinius mokesčius,
todėl daugiau pinigų lieka žmonėms. Pas mus trūksta tvarkos, trūksta
garantijų. Tarkim, 20 000 eurų galėtų būti „valstybės garantuota suma“
net tuo atveju, jeigu fondas bankrutuotų. Juk tai – žmonių ateitis.“
„Dar
vienas svarbus aspektas yra gyvenimo trukmė. Kai žmonės yra sveikesni,
jie ilgiau gyvena ir daugiau gali sau leisti. Lietuvoje tik dabar vyrų
amžiaus vidurkis perkopė 70 metų. Jeigu visi labiau rūpintųsi
sveikata, reiktų mažiau pinigų vaistams ir gydytojams, daugiau liktų
sau“, – pastebėjo instituto vadovas.
Kalbėdamas apie pensijas,
pašnekovas teigė, kad jos augs, kai mokėsime daugiau mokesčių. Tai bus
galima daryti, kai ženkliai padidės atlyginimai. „Tiesa, nereiktų
pasitikėti vien „Sodra“ ar privačiais fondais, – perspėjo B.Gruževskis.
– Į šį klausimą reikia žiūrėti plačiau ir investuoti. Į save, į
vertybinius popierius, į NT turtą. Tada senatvėje bus lengviau.
Didesnės investicijos duos didesnę grąžą. Kai šis reiškinys taps
masiškas, visi gyvensime geriau. To būtų galima tikėtis po 15-os metų,
nes kiekviena nauja pensininkų karta bus imlesnė ir sveikesnė. Dabar
pensijoje tie, kurie kaupė lėšas sunkiausiu laikotarpiu. Tie, kurie
išeis į pensiją po 7-erių metų, sukaupę bus daugiau, nes jiems,
keičiantis situacijai, atsiveria naujos galimybės. Tai irgi lemia
gyvenimo kokybę, kuri, tikėtina, pamažu, bet gerės.“


Manau kad gyventojai turėtu žinoti kaip fondai disponuoja surinktais pinigais.Nes, jei fondas gyventų iš uždirbtų pinigų tai valio,bet jei fondai turi teisę leisti savo reikmėms surinktus pinigus tada ne. Ir kada gyventojai žinos "žaidimo" taisykles tada ir jų nuomonė bus tvirta ir aiški.Man asmeniškai nesuprantama kaip galima priverstinai atiduoti gyventojų uždirbtus pinigus privačiai įmonei kurios atsakomybė už gautus pinigus praktiškai nulinė.Sutinku su Jūsų nuomone -jei Valstybė savo nuožiūra perveda pinigus privačiom įmonėm tai turi ir garantuoti pinigų saugumą.