Kodėl migrantai kovoja prieš save? (video)

Prancūzijos policija užvakar nukovė antradienį šaudynes Strasbūro miesto kalėdinėje mugėje surengusį teroristą. Tačiau prancūzų žiniasklaidai šis teroro išpuolis sukėlė daug klausimų, dauguma kurių – itin nepatogūs valdžiai.

Daugiau kaip 700 Prancūzijos saugumo pajėgų narių ir policininkų ieškojo po šaudynių pasprukusio 29 metų amžiaus Šerifo Šekato (Cherif Chekatt). Užvakar policininkai pastebėjo jį Strasbūro gatvėje ir, įtariamajam pradėjus šaudyti, jį nušovė.

Be to, iškart po šio incidento džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) tradiciškai paskelbė, kad Š.Šekatas yra vienas iš jos „karių“.

Per šaudynes antradienį žuvo trys žmonės, keli kiti buvo sužeisti. Eilinius prancūzus žudęs šaulys šaukė „Allahu Akbar“ ( yra didis). Jis buvo ginkluotas pistoletu ir peiliu, o iš šaudynių vietos paspruko su taksi. Š.Šekatas gyrėsi taksi vairuotojui, kad nužudė 10 žmonių ir pridūrė, kad pats buvo sužeistas per susišaudymą su kariais.

Jis gimė Strasbūre ir jau buvo žinomas saugumo tarnyboms, buvo teistas 27 kartus už smurtą ir apiplėšimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, nemažai laiko yra sėdėjęs kalėjime. Taip pat skelbiama, kad jis buvo radikalizuotas kalėjime.


Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

– Vakaruose kažkada buvo viltis, kad priėmę migrantus iš įvairiausių pasaulio kraštų jie jeigu nesiintegruos pirmoje kartoje, tai tikrai integruosis antroje ar trečioje kartoje. Bet kaip parodė praktika, jau Europoje išaugę 2-3 kartos migrantų palikuonys dažniausiai yra nepriimami į tą tikrąją senąją bendruomenę, nes tie atėjūnai atsineša visiškai kitokią pasaulėžiūrą, kultūrą ir civilizaciją. Jie yra svetimi. Todėl ta senoji bendruomenė – ar tai būtų anglai, ar prancūzai, ar vokiečiai – ginasi ir taip susidaro du visiškai skirtingi pasauliai. Toje pačioje Prancūzijoje ar bet kurioje kitoje Vakarų Europos šalyje yra du pasauliai, t.y. senosios visuomenės ir iš atėjūnų sudarytos bendruomenės. Iš čia atsirado tos liūdnai pagarsėjusios „no-go“ zonos ir uždari migrantų getai, kur seniesiems gyventojams nerekomenduojama eiti…

Ir kitaip būti negalėjo. Visos tos viltys, kad dabar štai visi čia greitai integruosis, yra naivių svajoklių sapnai… Ta publika, kuri visą šį procesą organizuoja, be abejo, supranta, ką daro. Čia galima prisiminti ir vienu Europos tėvų tituluojamą grafą Ričardą Nikolajų Kudenhofą-Kalergį su jo tautų maišymo planais arba Altierą Spinelį, kurio pavardė išrašyta net ant Europos Parlamento durų. Tik priminsiu, kad A.Spinelio planas buvo Europa be sienų, be tautų, t.y. vieninga federalinė valstybė…

Bet dabar pučiamas dar vienas mitas, esą jeigu neatsivešime migrantų, tai nebus kam dirbti… Pirmiausia, jie ne dirbti čia važiuoja, bet yra ir kitų argumentų, kodėl aš tai vadinu mitu. Kodėl taip ilgai jie nepriėmė žmonių iš Rytų Europos? Prisiminkime – kiek ilgai lietuviai dirbo nelegaliai Anglijoje ir kitur. Jeigu jiems trūktų darbuotojų, tai jie pirmiausia turėtų kviestis rytų europiečius, kurie tikrai važiuoja dirbti, bet gi ne – mūsiškiams ten visada buvo sunku patekti, o migrantus iš trečiojo pasaulio visada ėmė išskėstomis rankomis.

Bet grįžkime prie konkretaus teroro akto. Pasiremsiu pačių prancūzų spauda, kuri kelia versiją, jog tai galėjo būti pačios valdžios inspiruota akcija, siekiant užgesinti konfliktą su „geltonomis liemenėmis“. Tai ne aš taip galvoju, o tik skaitau prancūzų spaudoje. Matyt, jie, būdami arti tų įvykių, mato priežasčių tokiems teiginiams…

Bet pažvelkime į terorizmo problemą Vakarų Europoje plačiau. Tarkime, aš esu arabas-musulmonas ir man puikiausiai sekasi gyventi kur nors Prancūzijoje, kur turiu savo mečetes, kuriose laisvai galiu varyti bet kokią savo propagandą, gaunu čia pašalpas, dėl manęs miestuose net nestatomos kalėdinės eglutės, dėl manęs net iš katalikiškų mokyklų šalinami kryžiai… Kodėl man reikia užsiimti terorizmu ir taip kenkti savo gyvenimo kokybei? Man visą laiką kyla šis klausimas. Jie turėtų vykdyti teroristinius aktus ten, kur jų nepriima. Bet jie vykdo teroro aktus savo namuose, kuriuose jiems suteiktos privilegijos, o tai sukelia tik priešiškumą. Todėl klausimas: ką jie tuo laimi?

Bet užduokime dar vieną klausimą. Daugelis, tikriausiai, pastebėjo, kad po tokių teroro aktų beveik niekada nėra suimami jų vykdytojai – dažniausiai juos nušauna. Bet jeigu aš būčiau policijos viršininkas, tai būtinai duočiau komandą suimti juos gyvus, kad galėčiau paklausti: iš kur , iš kur pinigai, kokie jo motyvai, kas visa tai užsakė ir t.t. Progų pagauti juos gyvus buvo daug, bet kažkodėl visada jie yra nušaunami… Ir atsakymų į tokius klausimus nėra. Taigi pasaulis nėra toks paprastas, kaip atrodo – jis yra kur kas paprastesnis….

respublika.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *