Susiduria svajoklių ir realistų požiūriai

Ričardas Čekutis,

Svarbiausias praėjusios savaitės pasaulio politikos aktualijas ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas .

– Pasirodo, kaip pas mus sakoma, „dirba rusams“ iš esmės visa Amerika – štai Donaldo Trampo (Donald Trump) paskirtas generalinis prokuroras Džefas Sešionsas (Jeff Sessions) nuslėpė savo susitikimus su Rusijos ambasadoriumi rinkimų kampanijos metu. Ryšiais su kaltinami ir naujasis valstybės sekretorius, ir prekybos sekretorius, ir kone visa prezidento komanda. Kada reikia tikėtis apkaltos D.Trampui?

– Žinoma, čia reikėtų klausti tų, kurie visą šį šurmulį organizuoja, juolab kad yra labai daug norinčiųjų, kad ta apkalta įvyktų. Iš esmės čia susiduria netgi ne respublikonų ir demokratų interesai, ne vienų ar kitų Europoje, o susiduria svajoklių, kurie yra prigalvoję įvairiausių nebūtų dalykų, ir realiai mąstančių žmonių požiūriai. Visame pasaulyje stebime šių dviejų pasaulio matymų susidūrimus. D., nepaisant visų jo keistenybių, atstovauja būtent realistų pozicijai. Pasižiūrėkime kad ir jo pastarąją kalbą Kongrese. Jis kalba taip, tarsi cituotų „Respublikos“ laikraštį. Jis sako, kad Barako Obamos (Barack Obama) administracija per savo valdymo laikotarpį padidino Amerikos skolas tiek, kiek visi kiti prezidentai kartu paėmus per visą šalies istoriją… Jis sako teisybę, bet šią mūsų teisybę Lietuvos saugumas pernai įtraukė į „nacionalinių grėsmių sąrašą“… Dabar išeitų, kad ir pats D. „dirba rusams“… Bet blogiausia, kad ir visa statistika „dirba rusams“, – jis pasakė, kad 43 milijonai amerikiečių gauna maisto korteles, gyvena žemiau skurdo ribos, kad šalis prarado daugybę darbo vietų, kad yra milžiniškas šalies biudžeto deficitas, o užsienio prekybos deficitas siekia daugiau nei 700 milijardų dolerių, iš kurių didžioji dalis – su . Na, kaip po to galima spręsti gyvenimo lygio kėlimą Jungtinėse Valstijose, jeigu tavo visa gamyba Kinijoje? O svajokliams atrodo, kad viskas čia yra gerai, spausdina pinigus, ir viskas… Todėl ir reikia klausti tų svajoklių, ką jie ketina toliau daryti. Tačiau jau dabar matyti, kad bus siekiama apkaltos, nes jų rankose kol kas yra spauda, pinigai ir didžioji dalis senojo politinio elito, gyvenančio svajonėse, o ne tikrovėje.

– Europoje taip pat netrūksta veikėjų, piktybiškai dirbančių rusams. Štai Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) pasakė, kad visiškai neketina padidinti šalies karinio biudžeto iki 2 proc. , nes tai esą yra neįmanoma. O kodėl mums arba estams tai yra įmanoma?

– Pirmiausia jie galbūt mielai ir padidintų, bet viskas paremta paprastu klausimu: o iš kur pinigai? Vokietijai šiuo atveju reikėtų beveik padvigubinti karinį biudžetą, bet juk šiandien reikia gelbėti Graikiją, reikia gelbėti Italijos bankus ir apskritai yra finansinė krizė. Todėl šioje situacijoje iš kažkur rasti dešimtis milijardų papildomų eurų nėra galimybių, tuo labiau nežinant, ką tai duos… O kas ruošiasi užpulti Vokietiją? Įsivaizduokime, aš dabar gyvenu Vokietijoje ir man sako, kad reikia skubiai padvigubinti karines išlaidas… Aš, be abejo, klausiu, o kas tokie mus ruošiasi pulti – gal prancūzai ar belgai? O gal lenkai? Turbūt tai būtų visiškai logiškas klausimas. Tarkim, Lietuvos pašonėje yra tas baisusis priešas. Bet vokiečiai ar kokie nors olandai tokį klausimą turi teisę kelti.

– Yra įsipareigojimai blokui, apie juos, beje, nepavargsta kalbėti ir tas pats D.Trampas…

– Jeigu kažkas kažkada įsipa-reigojo kolektyviai šokti į šulinį, tai dar nereiškia, kad mes dabar tai turime daryti. Vėlgi, kažkokie svajokliai ir fantazuotojai kažkada visa tai sumąstė, kažkam įsipareigojo… Aš suprantu D.Trampą. Jam trūksta pinigų. Todėl Kongrese savo kalboje jis kalba apie JAV skolos mažinimą, mokesčių mažinimą ir kartu apie karinių išlaidų didinimą. Jis ne be reikalo pasakė – aš tik pagąsdinau NATO šalis, ir pinigai jau liejasi… Aišku, jam tai yra naudinga, nes greičiausiai bus perkama JAV gamyklose pagaminta karinė produkcija ir taip bus palaikomos darbo vietos Valstijose. Aš puikiai suprantu jo visas intencijas. Tačiau visa tai bus labai sudėtinga paaiškinti kokiam nors Sardinijos gyventojui, kodėl gi jis turi tai daryti…

– Prancūzijoje taip pat netrūksta „populistų“ ir „rusų agentų“. Jau seniai žinoma, kad didžiausias ten klestintis blogis – Marin Pen (Marine Pen), kurios populiarumui nekenkia nei jos padėjėjų namuose atliktos kratos, nei imuniteto atėmimas Europos Parlamente… Kaip su šiuo blogiu kovoti?

– Marin Le Pen imuniteto atėmimas apskritai yra protu nesuvokiamas. Už ką? Už tai, kad ji savo socialinio tinklo paskyroje įdėjo „Islamo valstybės“ nusikaltimų įrodymus… Argi nėra juokinga? Kai tos pačios Prancūzijos žurnalas „Charlie Hebdo“ kiekvieną dieną publikuoja įvairiausias šlykštynes, visiems gerai – tuomet „klesti “, o kai M.Le Pen įdeda realias nuotraukas apie islamistų nusikaltimus, atimamas imunitetas… Įsivaizduokite, kaip visi šitie svajokliai bijo normalių žmonių, – neduok Dieve, dar vienas realistas ateis į valdžią. Jie jau pasiruošę panaudoti bet ką, kad tik kaip nors ją pašalintų iš politinės arenos.

– Žiūrime toliau. Didžiosios Britanijos Lordų rūmai nubalsavo už tai, kad piliečiai šalyje turėtų tokias pat teises, kaip ir britai, t.y. kad jie galėtų toliau gyventi ir dirbti šalyje. Kokia pozicija Lietuvai naudingesnė – ar Lordų rūmų, ar Teresos Mei (Theresa May), kuri nori kietojo „Brexit“, nesudarant niekam išimčių?

– Čia labai sudėtingas klausimas. Žvelgiant iš atskiro žmogaus varpinės, iš kokio nors su niekuo nesusijusio piliečio, tai jam, be abejo, yra geriau, kad jis galėtų kur nori važiuoti ir ką nori dirbti. Bet jeigu mes kalbėsime iš Lietuvos visuomenės ir lietuvių tautos pozicijos, tuomet, sutikime, į šį klausimą galima atsakyti ir kitaip. Visada susiduria šiedu interesai – individo ir visuomenės. Čia yra reikalingas protingas kompromisas. Net sunku atsakyti, kas mums yra naudingiau. Bet aš kitaip atsakysiu. Turiu tokią formulę: tie, kurie važiuoja į ES tikėdamiesi geresnės ateities, turi suprasti, kad išvažiuoja tik į sąlygiškai geresnę dabartį, kuri turi labai mažai šansų ateityje pagerėti. Tai turėtų suprasti tie žmonės, kurie šiandien palieka mūsų šalį. Nes jie gyvena „gerųjų Vakarų“ iliuzija, tų Vakarų, kokiais jie buvo prieš 30-40 metų. Nebėra tokių Vakarų ir tų galimybių, kurios buvo, o mūsų žmonės kaip drugeliai į šviesą vis lekia ir lekia…

– Negalime užmiršti ir Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) šią savaitę pristatyto vadinamojo penkių punktų plano, kurį kai kurie žmonės jau praminė „penkių pirštų kombinacija“, – esą kad ir kaip tuos pirštus judinsi, vis tiek išeina špyga… Ką šis planas pasako apie būsimą Europos sandarą? Kurį variantą būtų protingiausia rinktis?

– Kalbant apie šio plano atsiradimo kontekstą, visi normalūs žmonės suvokia, kad Europos Sąjunga patyrė didžiulę krizę. Daugelis žmonių supranta, kad visi tie svajoklių planai iš esmės žlugo. Kas gi buvo Europos Sąjunga? Tai buvo mano minimų svajoklių projektas. Jie kūrė kažkokias fantazijas, kurios neturėjo jokių galimybių būti realizuotos. Argi buvo sunku suvokti, kad Skandinavija neturi nieko bendro su Pietų Italija? Kad Vokietijos ir Portugalijos padėtis yra visiškai skirtinga, o tai, kas naudinga Vokietijai, Portugalijai nebus naudinga… Pavyzdžiui, net ir euro santykis su užsienio valiutomis: vienu atveju vienoms valstybėms geriau, kad būtų stipresnis, o kitoms – kad silpnesnis. O buvo primestas absoliučiai visai ES populiacijai, ir nutiko tai, kas tik ir galėjo nutikti, – visi normalūs žmonės įspėjo, kad taip ir bus. Netgi Ž.K.Junkeris, kad ir koks būtų svajoklis, mato, kad reikia kažką daryti… Beje, maždaug prieš 20 metų man teko skaityti buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Joškės Fišerio straipsnį apie tai, kad ateityje Europos Sąjungą sudarys trys atskiri konglomeratai-apskritimai. Pagal J.Fišerį bus tikroji Europos Sąjunga, kurią sudarys , Prancūzija, Liuksemburgas, Olandija, toliau eina , Belgija, , Italija, o trečias lygmuo arba ratas – tai visi mes, lenkai, rumunai, bulgarai… Jis tada sakė, kad skirsis ne tik išsivystymo tempai, bet ten bus skirtingas gyvenimo lygis. Taigi jis buvo realistas ir jau prieš 20 metų suprato, kuo viskas baigsis. Taigi Ž.K.Junkeris tais savo penkiais variantais šiandien tai tik patvirtina. O kodėl atsirado tas planas? Todėl, kad jeigu jie nieko nedarys, tai šis projektas žlugs galutinai. Esu daug sykių sakęs, kad ES kaip projektas gali išlikti tik vienu atveju – jeigu tai bus valstybė, turinti bendrą mokesčių sistemą, vieną valdžią, vieną užsienio politiką, valiutą, kariuomenę ir pan. Arba jeigu išlieka atskiros valstybės su savo interesais, tai ES ateities neturi ir jokio trečiojo kelio nėra. Dabar tai ir pasitvirtina, nes svajokliai visada nori to, ko būti pasaulyje negali.


Parengta pagal savaitraštį „Respublika”

Šaltinis: http://www.respublika.lt/

One thought on “Susiduria svajoklių ir realistų požiūriai

  • 2017/03/09 at 10:21
    Permalink

    Pilnai sutinku su gerbiamu Rolando mintimis. Mažas niuansas: per daug švelnus terminas "svajokliai", skirtas tų niekieno nerinktų, valdžią ES užgrobusių, veikėjų apibūdinimui. Mano nuomone, labiau tiktu "svaičiotojai", nors ir tai dar per švelnu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *