Mes visi esame gavėjai

Ričardas Čekutis, zinios@vakarozinios.lt

Vakarų Europa savo Rytų „partnerius“ toliau laiko antrarūšiais žmonėmis – laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad net to paties prekės ženklo prekių kokybė, skirta Vakarams ir Rytams, smarkiai skiriasi.

Slovakijoje atlikti laboratorijų tyrimai parodė, kad kai kurios net garsios bendrovės naudoja pigesnius komponentus produktams, parduodamiems rytinėje žemyno dalyje, gaminti nei tiems, kurie tiekiami Vakarų Europos žmonėms.

Kai rytų europiečiai piktinasi tokiais dvigubais standartais ir akivaizdžia diskriminacija, visada paaiškinama, kad čia viskas yra teisėta, nes naudotų medžiagų sudėtis nurodyta ant produkcijos.

Tačiau Rytų ir Vidurio Europos šalių vyriausybės ragina keisti prekybos taisykles.

kaltinimus dėl dvigubų maisto standartų pagrindė laboratorijos tyrimais. Jie parodė, kad tie patys to paties prekės ženklo produktai skiriasi. Tai nepriimtina bendrojoje ES rinkoje, tai diskriminacija. Kitos šalys narės pritaria mūsų pastaboms, jos taip pat atliko panašius tyrimus“, – teigė Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministrė Gabriela Matecna.

Slovakijos maisto kokybės ekspertai ištyrė 22 Bratislavoje ir dviejuose miestuose Austrijoje pirktas prekes, pusės jų skiriasi skonis, išvaizda ir sudėtis. Tačiau juos gaminančios bendrovės paaiškino – skirtingos sudėties produktai parduodami Rytų rinkose, esą atsižvelgiama į vietos gyventojų skonį ir poreikius.

, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

ES komisaras vyksta pamokyti Vengrijos, kaip reikia elgtis su migrantais

Europos Sąjunga siunčia į Vengriją savo aukščiausio rango pareigūną, kad šis rimtai pasikalbėtų su Vengrijos vyriausybe dėl jos planų sulaikyti visus prieglobsčio prašytojus.

Antradienį Vengrijos parlamentui pritarus prieglobsčio prašytojų sulaikymo schemai, ateinančiomis savaitėmis ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) vyks į Vengrijos sostinę Budapeštą mokyti vietos valdžios.

Pagal šią schemą atvykstantys ir šalyje jau esantys prieglobsčio prašytojai bus sulaikomi ir uždaromi į stovyklas, esančias prie pietinių Vengrijos sienų, ir turės jose būti tol, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Ši priemonė bus taikoma tiek naujai atvykusiems žmonėms, tiek tiems, kurie jau yra Vengrijoje. Šių metų vasario mėnesio duomenimis, šalyje yra 586 ir .

nuo pat migracijos krizės pradžios laikėsi griežtos pozicijos pabėgėlių atžvilgiu ir buvo pirmoji ES šalis, nusprendusi neįsileisti į savo teritoriją atvykėlių iš Artimųjų Rytų ir pradėjusi statyti tvoras savo pasienyje.

Briuselyje susitikę ES komisarai aptarė su Vengrija susijusią situaciją ir priėjo prie išvados, kad komisaras D.Avramopulas vyks į Vengriją ir surengs rimtą diskusiją su Vengrijos institucijomis.

Vengrijos ministras pirmininkas (Viktor Orban) teigė, kad sulaikymo planas pavers Europą saugesne nuo teroristinių išpuolių vieta, ir pavadino imigraciją „terorizmo Trojos arkliu“.

Tai yra seniausiai žinomi dalykai. Aš net pažįstu tokių žmonių, kurie atsiveža kokių nors skalbimo miltelių iš „tikrų Vakarų“… Esu minėjęs, kad kadaise vokietis Joškė Fišeris, kai planavo savo trijų kategorijų Europą, jau tada sakė, kad ir gyvenimo lygis bus skirtingas, ir standartai bus skirtingi, ir visa kita… Neapgaudinėkime savęs – niekad Vakarų Europa nežiūrės į mus kaip į sau lygius. Ir tam yra labai gilios priežastys, čia yra psichologiškai užkoduoti dalykai – taip, kiekvienas saugo savo aplinką, lygiai taip pat elgiasi ir ištisos tautos bei valstybės.

Aš pats sau bandau suvokti, o kur eina ta riba tarp Rytų ir Vakarų? Manau, kad ji eina ties Praha: į Vakarus nuo Prahos gyvena toks savotiškas „superetnosas“, o visa tai, kas yra į Rytus – viskas jiems sueis, kad ir ką pakiši… Tai yra psichologiniai dalykai, tačiau yra ir materialinis šio reiškinio paaiškinimas. Kadangi pas mus yra mažesni atlyginimai, ypač tais laikais, kai skyrėsi (dabar jos jau visur suvienodėjo), mes paprasčiausiai būtume neįpirkę vakariečiams skirtų produktų. Todėl jie pamažindavo gamybos standartus ir savikainą, o mes jautėmės, kad esą prisilietėme prie „tikrų prekių“.

Susipriešinimas yra ne tik tarp Rytų ir Vakarų. Tas pats vyksta ir pačioje Vakarų Europoje. Skandinavai yra kitokie negu italai, prancūzai konfliktuoja su anglais… Tai tęsiasi šimtmečiais. Pavyzdžiui, šiaurės italai nenori nieko bendro turėti su pietų italais, ten net yra Šiaurės lygos partija, kuri nori atsiskirti, nes jie sako, kad tie pietų italai nieko nedirba, ten siautėja Sicilijos mafija, o mes va Milane ariame ir taip palaikome jų gerovę… Tas pats ir Belgijoje, kur flamandai nori atsiskirti nuo valonų, jie net vyriausybės negalėjo suformuoti daugiau nei metus, nes vieni kitų nemėgsta. Todėl ir sakau apie tą Europos Sąjungą, kad žmonės norėjo sukurti kažkokį darinį, kuris negali egzistuoti iš principo – vakariečiai tarpusavyje nesusitaria, o ką jau kalbėti apie Rytus…

Kodėl mes, rytiečiai, nesikooperuojame tarpusavyje? Dėl to, kad mes visi ieškojome šeimininko Vakaruose. Kas mums tos Vyšegrado šalys?.. Tarybiniais laikais net ir estai save laikė išskirtiniais, jie buvo pasipūtę visų kitų atžvilgiu. Net lietuviai su latviais neturi jokių bendrų interesų bei veiksmų, o kiek buvo kalbų apie „Baltijos sesių“ vienybę, kūrė Baltijos Asamblėją. Bet visos tos pastangos buvo bevaisės ir tai nebus realizuota niekada. Dėl to, kad mes vieni kitiems nieko pasiūlyti negalime, o savo sąmonėje buvome susikūrę mitą, kad pasiūlyti mums kažką gali tik „tikri “. Kam mums tie kaimynai, juolab kad mes esame konkurentai, nes visi pretenduojame į vokiečių pinigus. Vokiečiai ir išlaiko visą ES, nes jie moka į ES kasą tikrai daugiau, negu jie gauna atgal. O mes visi esame gavėjai, todėl tik žiūrime su pavydu, ar kokie nors lenkai negauna už mus daugiau… Yra ir dar vienas svarbus faktorius – , kurį mes ignoruojame. Bet štai pas mus dar ledai stovi ant tvenkinių, o Vakarų Europoje jau viskas žydi. Jie gali per metus nuimti kelis derlius ir pas juos viskas pigiau. Kai bandau atsakyti, kada ir kodėl atsirado tas kompleksas prieš Vakarus, kaip vieną iš atsakymų matau būtent klimatą. Pas mus visada buvo sunkiau pragyventi vien dėl to, kad čia yra nepatikimos žemdirbystės kraštas. Tai reiškia, kad pas mus gali gegužės mėnesį užeiti šalnos ir sunaikinti visą derlių. O kur dar šildymo sąnaudos?.. Kai sausio mėnesį pas mus minus penki, tai Berlyne – plius penki laipsniai, o juk tą temperatūrų skirtumą reikia padengti pinigais. Taigi visada įdėjęs tą patį darbo kiekį Vakaruose gausi geresnį rezultatą negu Rytuose.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”

Šaltinis: respublika.lt

3 thoughts on “Mes visi esame gavėjai

  • 2017/04/06 at 02:34
    Permalink

    Jai komentuoji, tai komentuok ne autorių ar jo kalbintus žmones. Straipsnį reikia komentuoti.

    Atsakyti
  • 2017/04/06 at 02:16
    Permalink

    Juozai, na nepatinka tas Rolandas tau..Bet tema, tema kaip rūšiuojamos valstybės… Na tiesiog nereikia kritikuoti.

    Atsakyti
  • 2017/03/13 at 11:46
    Permalink

    "Kai bandau atsakyti, kada ir kodėl atsirado tas kompleksas prieš Vakarus, kaip vieną iš atsakymų matau būtent klimatą" – keiktis norisi skaitant šitokius paistalus – pilietis Paulauskas turėtų bent šiek tiek prasikrapštyti akis ir pasidomėti istorija, žinoma, ne taja kuria surašė visoki svieto perėjūnai ir parsidavėliai. Pasidomėti kiek laiko ir su kuo kariavo, nuo ko gynėsi lietuvių ir prūsų gentys, kas tęsė ir kokiais metodais tęsė tą karą nepavykus ginklu sunaikinti "pagonis" – o jis kalba apie klimatą…kas gi tu esi Paulauskai iš tikrųjų ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *