Ko galime pasimokyti iš britų?

Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.lt, 

Europos Komisija vakar paragino naująją faktinę britų premjerę Teresą Mei (Theresa May) greitai priimti sprendimus dėl tolesnių šalies veiksmų po „Brexit“ referendumo. Supažindiname skaitytojus su naująja Didžiosios Britanijos vadove.T.Mei gimė 1956 m. spalio 1-ąją Istborne, Sasekse, anglikonų pastoriaus šeimoje. Mokėsi Holton Parko mergaičių mokykloje, vėliau – Oksfordo Šv. Hugo koledže (studijavo geografiją), tuomet baigė Oksfordo universitetą.

Būsimoji premjerė karjerą pradėjo Anglijos banke, vėliau dirbo Mokėjimo ir atsiskaitymo paslaugų asociacijoje (APACS), kol galop tapo parlamentare. Politinę karjerą ji pradėjo klijuodama vokus vietos Konservatorių asociacijoje. 1986-1994 m. buvo Londono Mertono rajono tarybos narė.

1999-2010 m. ėjo įvairias pareigas šešėliniame kabinete. 2002 m. tapo Konservatorių partijos pirmininke. 2010 m. jai buvo skirtas vidaus reikalų sekretoriaus postas – pagrindine jos užduotimi tampa policijos reforma ir imigrantų kontrolė. 2014 m. tampa ilgiausiai per 50 metų vidaus reikalų sekretoriaus pareigas einančia politike. T.Mei yra ištekėjusi, vyras Filipas. Sutuoktiniai vaikų neturi.

Prasidėjus britų pasitraukimo iš procesui, T.Mei liko nuošalyje ir aktyviai nesireiškė, nesiangažuodama nei už „Brexit“, nei prieš jį. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jos reputacija geresnė nei buvusių jos konkurentų rezultatai. Neseniai ji leido suprasti, kuria kryptimi suks Britanijos politiką, tačiau pirmiausia pareiškė, kad tautos valia dėl pasitraukimo iš bus įvykdyta. Be to, T.Mei tvirtina esanti pajėgi derybininkė, galinti susitarti Briuselyje dėl Didžiajai Britanijai palankių sąlygų, kai bus pradėta kalbėti apie „Brexit“. Pasak jos, tai gali įvykti jau kitais metais.


kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.


– Sprendžiant iš ponios T.Mei pasisakymų, ji vėl ketina derėtis su Briuseliu dėl britams palankiausių bendradarbiavimo su ES sąlygų. Įdomu, kokių dar išskirtinių sąlygų siekiama, jeigu () jau viską, kas įmanoma, išsiderėjo?

– Na, taip. Kiek suprantu, tiek Europos Sąjungoje, tiek ir pačioje Anglijoje šiandien jaučiamas tam tikras sutrikimas. Tačiau ryškėja dvi pagrindinės kryptys: vieni nori kuo greičiau baigti šitą „Brexit“ reikalą, t.y. tiek anglai, tiek ES struktūrose pasisakoma už tai, kad britai išeitų kuo greičiau, o kita grupė žmonių vis dar nori ieškoti kompromiso ir bando ieškoti, kaip tą Angliją išlaikyti Bendrijoje. Šiandieną pasakyti, kurie interesai nusvers, matyt, negali nei patys anglai, nei europiečiai… Iš čia ir blaškymasis, ir skirtingi, net vienas kitam prieštaraujantys pareiškimai. Štai neseniai paaiškėjo faktas, kad net Borisas Džonsonas (Boris Johnson), kuris buvo pasitraukimo iš ES pagrindinis veikėjas ir veidas, prieš prasidedant pačiam procesui, buvo parašęs du straipsnius: vieną už pasitraukimą, o kitą – „prieš“. Ir iki pat paskutinės dienos nežinojo, kurį iš jų paskelbti, o kai vis dėlto paskelbė straipsnį už pasitraukimą, tai buvo didelė staigmena D.Kameronui, nes jie yra bendramoksliai ir vienos grupuotės žmonės, tad D.Kameronas ant jo smarkiai supyko. Tai tik darkart įrodo, kad ir pats britų elitas nėra iki galo apsisprendęs.<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *