Norint grįžti į normalią būseną, reikia pradėti gyventi pagal galimybes

Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.lt,

Dar vienas Graikijos „gelbėjimo“ etapas artėja prie pabaigos. Nors šalyje padėtis tik blogėja, Graikijos pareigūnai viltingai nusiteikę dėl naujo finansinės paramos paketo iš euro zonos valstybių po derybų Briuselyje. kalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, politikos apžvalgininką Rolandą Paulauską.

– Jau ne pirmi metai „gelbėjama“ pasiekia naujus ūkio nuosmukio ir nedarbo rekordus, o įvairūs Briuselio klerkai savo kalbomis bando vieni kitus drąsinti ir įpūsti optimizmo. Kaip vertinate padėtį Graikijoje? Kokias matote jos atsigavimo perspektyvas?

– Kalbėdami apie Graikiją dabar galėtume perskaityti savo buvusius pokalbius – prieš metus, dvejus, ketverius… O mes tada kalbėjome, kad visas tas Graikijos „gelbėjimas“ baigsis tuo, kad padėtis toje šalyje ir toliau blogės. O viso šio „gelbėjimo“ rezultatas jau tada buvo aiškus: kuo daugiau juos „gelbės“, tuo didesnę dalį valstybės rankose buvusio turto jie praras. Taigi laivybos uostai, įvairios prieplaukos, oro uostai, geležinkeliai ar netgi salos atsidurs privačiose užsieniečių rankose, tokiam „privatizavimui“ vadinamieji „gelbėtojai“ yra nustatę konkretų grafiką ir jo graikų valdžia privalo laikytis. Jau tada kalbėjome, kad visą šį turtą jie praras, o šalies ekonominė būklė tik blogės. Tad viskas šia linkme ir eina, kitaip sakant, jau tada buvome teisūs.

– Ką Graikija ar „gelbėtojai“ turi padaryti, kad padėtis pradėtų gerėti?

– Norint, kad Graikijoje padėtis gerėtų, reikia, jog graikai pradėtų kažką gaminti ir eksportuoti. O kad jie galėtų tai daryti, jų gaminamų prekių kaina turi būti konkurencinga. Tačiau graikai neturi savo valiutos ir dėl to jie negali savo prekių atpiginti. Todėl graikiškos prekės yra pernelyg brangios, kad jas būtų galima parduoti užsienyje. Pavyzdžiui, tas pats alyvuogių aliejus. Jeigu graikas nori gauti europietišką atlyginimą, atitinkamai ir tas aliejus kainuoja, o už kelių šimtų kilometrų kur nors Šiaurės Afrikoje auga tokie patys alyvmedžiai, iš kurių žmonės už kur kas mažesnį atlygį pagamina tokį patį aliejų gerokai pigiau. Štai jums ir visa ūkio logika.<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *