Mus paaukos dėl savo interesų

Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.lt, 

Mums kasdien kalama į galvas, kad tokiose šalyse kaip , , o dabar ir vis mažėja demokratijos, nes rinkimus ten laimi savo tautų interesams atstovaujančios politinės jėgos. Mums be išlygų liaupsinama niekieno nerinkta Briuselio valdžia, kaip siektinas pavyzdys nurodoma „multikultūrė“ , kurioje net 57 proc. gyventojų visiškai neketina mūsų ginti nuo galimų agresorių, nors mus saisto įsipareigojimai blokui. Ar Europai negresia naujas pasidalijimas į „įtakos sferas“? Kodėl Vakarų Europa svarsto, kad nereikėjo rytų europiečių priimti į ? Kaip išsaugoti Nepriklausomybę didžiųjų valstybių priešpriešoje? Apie visa tai kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

– Kaip nutiko, kad dalis Rytų ir Centrinės Europos valstybių pradėjo „kelti grėsmę demokratijai“? Kaip drįsta tie rytų europiečiai rinkti į valdžią kažkokius marginalus, o ne laiko ir Briuselio patikrintus „demokratus“?

– Pradėkime nuo to, kas nustato demokratijos lygį ES. Nustato ES prezidentas, kurio žmonės nerinko. Taip pat nustato visi ES komisarai, kurie sprendžia mūsų reikalus ir kurie taip pat žmonių nerinkti, o atšaukti jų mes taip pat negalime. Be to, tie komisarai neturi teisės atstovauti valstybėms, iš kurių jie yra kilę, – nors komisaras paskirtas nuo valstybės, jis vis tiek atstovauja tik visos ES interesams. Kas dar nustatinėja demokratijos lygį? Europos Parlamento nariai, kurie neturi įstatymų iniciatyvos teisės. Štai visa ES valdymo struktūra ir hierarchija. Kiekvienas iš šitų darinių yra nedemokratiškai suformuotas. Ir jie nustatinėja, ar pakankamas demokratijos lygis yra valstybėse, kuriose yra renkami parlamentai ir prezidentai, o parlamentų nariai turi įstatymų iniciatyvos teisę. Štai Lenkijoje, kurią nuolat kritikuoja dėl neva demokratijos stokos, lenkai demokratiškai išsirinko brolių Kačinskių partiją ir ji dabar turi daugumą parlamente. Ir lenkai ėmėsi spręsti savo tautos klausimus taip, kaip jie mano esant reikalinga. Mums tai gali patikti arba nepatikti, bet jie demokratiškai gavo savo tautos pasitikėjimo mandatą. O kad ten vyksta ginčai Lenkijos viduje, tai tie ginčai yra labai seni, jie siekia „Solidarumo“ laikus, t.y. 1989-1990 metus, kai broliai Kačinskiai konfliktavo su Lechu Valensa. Socialdemokratas Aleksandras Kvasnevskis, kažkuo panašus ir į mūsų socialdemokratus, kurie yra greičiau nei socialdemokratai, arba liberalas Bronislavas Komorovskis visada konfliktavo su Kačinskiais, kurių partija yra prolenkiška, nelabai euroentuziastiška… Suprantama, kad lenkai iškart susidūrė su visa šita Briuselio „“, kuriai ten, beje, atstovauja dar vienas liberalas Donaldas Tuskas ir kuris su brolių Kačinskių partija konkuruoja jau dešimtmečiais…<Skaityti toliau>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *