Vakarai už pabėgėlius keršys saviems

Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.ltVokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mizjeras () duoda Europai dvi savaites įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarta aukščiausio lygio susitikime. Italijos vyriausybės vadovas Matėjas Rencis () dėl griežtos Rytų Europos šalių pozicijos migrantų klausimu pagrasino joms finansiniais padariniais. Apie tai kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

 

– Kalbėdami apie migrantų krizę įvairių valstybių vadovai vis dažniau pereina prie ultimatumų kalbos, nuolat žarstosi kaltinimais, tačiau pats krizės suvaldymo procesas nepajuda iš vietos. Desperacija?

– Taip, netgi Švedijos parlamentas jau svarsto galimybę uždaryti savo šalies sienas, jeigu migrantų krizė įgaus dar didesnį pagreitį. Tas vyksta visoje Europoje. Tikiuosi, kad dar ne visi žmonės išprotėjo. Juk visose Europos šalyse yra daugybė normalių žmonių, kurie puikiai supranta, kuo su tais migrantais viskas baigsis. Natūralu, kad šie žmonės pirmiausia nerimauja dėl savo valstybių, tautų, vaikų ateities. Šis procesas plėsis, tie ultimatumai bus vis aršesni. Višegrado šalys jau seniai pasakė, kad nesirengia prisidėti prie migrantų kvotų dalybų, pačioje Vokietijoje auga protestai ar jau atskirų žemių vadovai pasisako prieš federalinės valdžios politiką. Viską lems tai, kiek dar turi sveikos nuovokos Europos tautos. Jeigu sveikos nuovokos žmonės sudarys kritinę masę, dar yra galimybė, kad Europa išliks savimi. Priešingu atveju turėsime kokius nors Europos arabų emyratus, kuriuose neliks nieko europietiško.

– Visi šie reikalai jau persikėlė net į meną: masiškai tiražuojamos graudžios knygelės apie „sunkią pabėgėlių dalią“, kurpiami filmai, kuriuose liaupsinami ir kuriuose jie būtinai yra teigiami herojai.

– Pastaruosius dvejus metus matome aiškiai organizuotą migrantų bangą. Tie, kurie tai organizavo, žinoma, turi milžiniškas lėšas. Kodėl jiems nepasamdžius už pinigus štai tokio repertuaro skleidėjų? Tai juk juokų darbas. Jeigu jie turi pinigų organizuoti tokius srautus žmonių, tai pasamdyti rašytojus ar kinematografininkus jiems yra juokingos kapeikos…

– Bet įvairaus plauko aiškina, kad migrantų bangą organizavo . Ar dar liko Europoje tų, kurie nedirbtų Kremliui?

– Taip, dabar visi yra rusų agentai, net mūsų taip pavadinti… Europoje jau beveik nėra tokių, kurie nedirbtų Maskvai. Bet jeigu rimtai, tie bėga ne tik iš Sirijos. Jie ten sudaro tik mažą dalį. O kas bombardavo Libiją, Iraką, Afganistaną, Somalį? Kas dešimtmečiais išnaudojo Afrikos žemyną, iš kurio šiandien taip pat bėga šimtai tūkstančių žmonių? Ar ten buvo rusų kolonijos? Kadangi tie veikėjai neturi jokių kontrargumentų ir mato, kad jų susigalvota Europos vizija žlunga, tai ieško, kaip tą savo svajonę apginti. Todėl ir seka tokias keisčiausias pasakas. Tačiau kur yra pagrindinė problema? Visa Rytų Europa, taip pat visi tie „“, turi susikūrę savą Europos viziją, kurią reikėtų vadinti iliuzija. Ir mes buvome susikūrę tokią pasaką, netgi ir dabar daugelis iš mūsų ja tiki. O dabar aiškėja, kad ši pasaka yra ne visai tokia, kaip mes įsivaizdavome. Čia ne tik . Europoje seniausiai yra ir vertybių krizė, ir nuolatinis gyvenimas skolon, ir daugelis kitų reiškinių, kurie visiškai nedera su mūsų įsivaizduota svajone. Tačiau žmogaus prigimtis yra tokia, kad jis sunkiausiai atsisako savo iliuzijų. Pabandykite kokią nors naivią mergaitę, kuri įsimylėjo į kokį nors akivaizdų niekšą, atkalbėti už jo tekėti – ji tik dar labiau tą niekšą mylės, kol ji pati nenusvils, kol tas niekšas ne kartą ją pamurkdys veidu į purvą. Ir netgi tai nebūtinai padės atsipeikėti… Tokia yra žmogaus . Ne tik mūsų, bet ir visos Rytų Europos visuomenė, ta pati ar turi susikūrusios Europos pasaką, ir visi dabar ten metėsi tikėdamiesi geriau gyventi. To geresnio gyvenimo iliuzija ir yra pagrindinis šios problemos variklis, o jį galima dirbtinai paskatinti arba mėginti stabdyti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *