Pasaulinių konfliktų priežastis – pinigai

Apie pasaulyje nuolat kylančių konfliktų prigimtį bei Artimuosiuose Rytuose vykstančius geopolitinius procesus kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

 

– Susidaro įspūdis, kad karai bei kariniai konfliktai visuomet prasideda tada, kai kokios nors didelės šalies pradeda strigti: taip amerikiečiai pradėjo karą Irake, prancūzai pradėdavo ką nors bombarduoti Afrikoje, rusai – Sirijoje… Kokia yra tų karų prigimtis?

– Be abejo, visi juk nori gyventi kuo geriau. O gyvenimas kuo geriau dažniausiai būna pasiekiamas tik kitų sąskaita. Na, o kitų sąskaita itin įprato gyventi tas vadinamasis „auksinis milijardas“, t.y. Vakarų pasaulis, kuris tą daro šimtmečiais. Tačiau problema ta, kad tolesnis gyvenimas iš tuščių pinigų spausdinimo bei skolų auginimo yra neįmanomas, nes atsirado pasaulyje atsvara. Pirmiausia tai yra su finansų sistema, atsiskaitymų sistemos SWIFT analogu, Šanchajaus aukso birža ar Tarptautinio valiutos fondo pakaitalu ir t.t. Kinai jau ne kartą išreiškė nepasitenkinimą, kodėl juanis nėra , o per keletą pastarųjų TVF posėdžių buvo svarstoma, ar priimti juanį tarp rezervinių valiutų, tačiau iki šiol ta kinų viltis nerealizuojama…

– Na, bet kinai dėl to juk niekur nekariauja?

– Kol kas nekariauja, bet reikia turėti galvoje, jog Kinija nuolat supama karinėmis bazėmis ir konfliktais. Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno valstybių laisvosios prekybos sutartis, kur pagrindiniu smuiku grojo , Kinijos vėlgi nepalietė, o tai reiškia, kad ji nukreipta prieš kinus… Nėra nė kalbos – visų konfliktų priežastis yra finansai. Pasaulyje yra dominuojantis dolerio vaidmuo, o šiandien šiam vaidmeniui iškilęs pavojus. Pavojus doleriui sklinda pirmiausia iš Kinijos pusės, bet čia, aišku, dar prisideda ir , ir , ir … Prie BRICS šalių klijuojasi ir Iranas, ir daugelis kitų mažesnių šalių. Pažvelkime kad ir į Afriką. Pas mus apie tai niekas nešneka, bet nors Centrinės Afrikos valstybės išsivadavo iš kolonijinės priespaudos, prancūzai ir toliau visiškai kontroliuoja jų finansinę sistemą, o tos Afrikos šalys yra įsipareigojusios savo valiutų atsargas laikyti Prancūzijos bankuose. Kai tik jie pradeda šiek tiek spardytis, prancūzai iškart įveda savo tvarką. Pas mus niekas nepastebėjo, kaip prancūzai pakeitė Dramblio Kaulo Kranto valstybės prezidentą – tuo metu buvo bombarduojama Libija ir visų dėmesys nukrypo ten, o prancūzai ten išlaipino savo svetimšalių legioną ir pastatė savo statytinį. O ta šalis yra didžiausia kakavos eksportuotoja pasaulyje… Pažvelkime ir į Malį, kur prancūzai ir šiandien dalyvauja mūšiuose su sukilėliais. Beje, Kinijos pėdsakas Afrikoje taip pat buvo labai gilus, ypač Libijoje ir kitur, tačiau Kinija iš ten yra stumiama – ji ten nesigynė karine jėga, bet vyko ekonomikos srityje ir kinai yra daugelyje vietų pralaimėjusi pusė…

– Kitaip sakant, galima pūsti miglą apie Afrikos ar Azijos „demokratizaciją“, o iš tikrųjų niekas už vertybes nekariauja?

– Kokios dar „vertybės“… Prisiminkime 2007-2008 metų krizę. Ji niekur nedingo. Juk nė vienas iš parametrų, kuris lėmė tą krizę, nėra pagerėjęs. Vadinasi, ta krizė tik gilėjo ir bendras pasaulio vartojimo lygis krenta. Puikus pavyzdys yra šių metų tos pačios Kinijos importo ir eksporto rodikliai, kurie krito dešimtis procentų… Tai didele dalimi lemia ir sumažėjusios , tačiau prekybos masto kritimas dar labiau stimuliuoja naftos poreikių mažėjimą. Visa tai tarpusavyje susiję, o ekonominė krizė bet kuriuo atveju tik gilėja. Yra toks posakis: Bolivaras dviejų nepaneš… Aš tuo noriu pasakyti, kad, duok Dieve, jeigu išsaugos kad ir apipešiotą, bet vis dėlto lyderio vaidmenį. Jau nekalbant, kad šiame pasaulyje nebėra vietos nei eurui, nei juaniui, nei visai Rusijai su jos pretenzijomis. Dėl to natūralu, kad JAV, šiandien būdama stipriausia bei dominuojančia pasaulio valstybe, turinčia gausybę galimybių, stengiasi išlaikyti savo pozicijas. Nieko čia nėra keisto ir bet kas kitas jų vietoje elgtųsi taip pat.

– Toje pačioje Sirijoje dabar darosi tiršta: ten jau skrenda net vokiečiai su savo „Tornadais“, o kur dar prancūzai, rusai, amerikiečiai, įvairiausių pakraipų arabai, turkai, Sirijos armija, kurdai ir pan. Ar visi ten ras savo vietą ir savo taikinius?

yra klasikinis mūsų aptariamų įvykių pavyzdys. Aš tiesiog žaviuosi Jungtinėmis Valstijomis, kaip jos žaidžia šioje pasaulio šachmatų politinėje lentoje. Pažvelkime kad ir į šitą Turkijos bei Rusijos konfliktą dėl lėktuvo. Yra kelios pozicijos, kurios labai svarbios Turkijai. Pirmiausia tai neblėstantis noras atgaivinti Osmanų imperiją – juk didžiulė dalis Turkijos visuomenės yra užsikrėtusi šia imperijos idėja. Tam, kad šią idėją įgyvendintų, reikia plėsti savo teritoriją. Todėl Turkijai buvo naudingi visi tie „Islamo valstybės“ kalifatai, nes jie dezorganizavo aplinkines valstybes, sukėlė sąmyšį, t.y. atliko visą darbą už turkus, kurie ateina tik nusigriebti grietinėlės. Bet yra ir kita pusė. Antai dar prieš kelerius metus visuose JAV štabuose kabojo žemėlapiai, kaip turi atrodyti Artimieji Rytai. Ten nubraižytos visiškai kitos valstybių sienos, bet svarbiausia, kad ten atsiranda jau Kurdistano valstybė. O tai yra peilis Turkijai, nekalbant apie tai, kad Kurdistanas palaidoja bet kokias Osmanų imperijos atkūrimo viltis. Jis juk palaidos net pačią Turkiją jos dabartiniu pavidalu. Kai į konfliktą Sirijoje įsivėlė rusai, jie sugadino žaidimą ne tik amerikiečiams, kurie yra pradiniai IS kūrėjai, bet ir turkams, kurie yra IS tolimesni puoselėtojai. Dabar JAV, žiūrėdamos iš už vandenyno, suduria kaktomis Rusiją su , kurios nudirbs amerikiečių darbą, didindamos chaosą ir įtampą regione bei pasaulyje, didindamos pabėgėlių į Europą srautą, o tai europiečius darys sukalbamesnius ir mažins konkurencines euro galimybes. Tai puikus žaidimas, kuriuo belieka tik žavėtis…

– Ar šis puikus žaidimas negali išplėsti konflikto už Sirijos ribų?

– Aišku, kad gali. R.T.Erdoganas dabar pasakė, kad turkai ir toliau numušinės rusų lėktuvus, o jeigu rusai numuš jų lėktuvą virš Sirijos teritorijos savo S-400 sistema, tai bus palaikyta atvira agresija prieš Turkiją. Tas konfliktas jau čia pat, jis visiškai realus. Jeigu staiga įvyksta susidūrimas, neaišku, kokia bus šalių reakcija, kas palaikys tą 5-ąjį straipsnį. Juk pirmasis pasitarimas šiuo klausimu jau įvyko ir jame išsiskyrė nuomonės. Baltijos valstybės ten užėmė artimą amerikiečiams poziciją, o prancūzai ir vokiečiai atstovavo grynai Europos interesams. Atsiranda skilimas Europos Sąjungoje, o mes, būdami nariai, šiandien labiau linkstame ginti Amerikos, o ne Europos interesus. Ar mums reikia šito karo tarp Rusijos ir Turkijos čia, Europoje? Šis karas juk neišvengiamai palies mus visus. Aš nuoširdžiai nesuprantu mūsų politikų – kodėl jiems šito reikia? Ką jie tikisi iš to laimėti?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

3 thoughts on “Pasaulinių konfliktų priežastis – pinigai

  • 2015/12/01 at 18:05
    Permalink

    kaip sakydavo Benderis….piniginiai zenklai…bet ne pinigai…ir tikriausiai nieko geriau ir nebus kaip sentaveje tureti sidabro ar aukso pagal galimybes,nes nei pensijos negelbes, nei akcijos tokiame beprotiskame popieriniu zenklu pasaulyje…

    Atsakyti
  • 2015/11/29 at 00:14
    Permalink

    Jei sitame fone – kur valstybes gina savo interesus ir kitus ivelia, – paziuresim ii Lietuva, tai ji tokia nukvakus, jokiu savo interesu ir jokiu ambiciju, tik daro savo pilieciams geda. Gal ne i tema, bet dabartini musu klana nukenksminti galetu tik revoliucija. Emigrantus guodzia vizija apie tai, kaip visus tuos tautos gelbetojus mes sugrudam I vagonus ir isvezam I Sibira, atsiprasau, I Sirija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *