Prekybos karai jau prasidėjo

prekybos sekretorius Vilburas Rosas (Wilbur Ross) oficialiai paskelbė, kad Vašingtonas nuo birželio 1 dienos taiko importo tarifus iš Europos Sąjungos, Kanados ir Meksikos importuojamam plienui ir aliuminiui.

Kovo mėnesį JAV prezidentas (Donald Trump) paskelbė apmuitinantis importuojamą aliuminį 10 proc., o plieną – 25 proc. tarifu. Iki šiol ES buvo gavusi dvi laikinas išimtis nuo tarifų, tačiau šios išimtys baigia galioti birželio 1 dieną.

Per šį laikotarpį ES intensyviai prašė Jungtinių Valstijų atleisti Europą nuo tarifų, tačiau pastangos buvo bevaisės. V.Rosas oficialiame pranešime teigė, kad derybose su ES nepavyko pasiekti abi šalis tenkinančio susitarimo, kuris leistų Europai suteikti nuolatinį atleidimą nuo tarifų.

„Mes derėjomės su Europos Komisija, ir nors buvo pasiektas progresas, derybos nepasiekė tokios ribos, kad būtų galima toliau tęsti laikiną išimtį arba nuo tarifų ES atleisti visam laikui“, – sakė V.Rosas.

Tuo tarpu derybos su ir Meksika dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) „vyksta ilgiau, nei tikėtasi“, o konkreti jų pabaigos data yra nenustatyta, todėl tarifų išimtys Kanadai ir Meksikai taip pat bus panaikintos, žurnalistams sakė V.Rosas.

Savo ruožtu, Pietų Korėja išsiderėjo plieno eksporto kvotą, o Argentina, Australija ir Brazilija susitarė dėl „į JAV eksportuojamų metalų apribojimų, kurie pakeis tarifus“, pridūrė prekybos sekretorius.

JAV tarifai metalams sukėlė amerikiečių sąjungininkų pasipiktinimą. Prancūzijos ūkio ministras Brunas Meras (Bruno Maire) perspėjo, kad ES imsis „visų reikiamų priemonių“ atsakyti į pritaikytus tarifus, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel akcentavo, jog ES veiks „tvirtai ir vieningai“. „Norime būti atleisti nuo šių tarifų, kurie yra nesuderinami su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis“, – sakė A.Merkel.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

– Europa pasakė, kad bus atsakomieji veiksmai, o amerikiečiai pareiškė, kad jie „nerekomenduoja“ to daryti… Atkreipčiau dėmesį į šio pokalbio toną: mes jums uždedame sankcijas, o jūs nedrįskite atsakyti tuo pačiu. Tai rodo, kaip save suvokia Jungtinės Valstijos: jie save mato kaip pasaulio šeimininkus, įsivaizduoja, kad jie turi teisę gyventi viso likusio pasaulio sąskaita, ką sėkmingai ir daro pastaruosius keliasdešimt metų, o visi kiti turi palaikyti šį jų gyvenimo lygį.

Viso proceso esmė yra ta, kad JAV gali gerai gyventi tik turėdamos išskirtinę padėtį. Todėl jie gali spausdinti savo dolerius ir po visą pasaulį juos skleisti. Bet dolerio paplitimo arealas vis mažėja: kyla , Indija, Brazilija, Iranas perėjo prie atsiskaitymo eurais, o daugybė kitų šalių tarpusavio atsiskaitymuose vis labiau apeina dolerį, be to, kinai atidarė naftos biržą, kur atsiskaitoma tik juaniais. Visa tai yra kasimasis po gražiu dolerio ąžuolu… Tuomet JAV belieka pradėti gyventi pagal savo galimybes. Tačiau tada į šalį reikia grąžinti pramonę ir darbo vietas, kad galėtum gyventi iš to, ką uždirbi. O dabar visa gamyba iškelta į Vietnamą, Kiniją, Indoneziją, pačioje Amerikoje liko daugybė „vienos gamyklos“ miestų, kurie dabar gyvena iš tuščiai spausdinamų pašalpinių dolerių. Visa tai buvo dengiama spausdinant dolerius ir didinant valstybės skolą. Todėl alternatyva liko tik viena. Štai ir šiandien skaitau D.Trampo pasisakymą: „aš padarysiu viską, kad nė vienas „mersedesas“ Niujorko gatvėmis nevažinėtų…“ Nes kiekvienas nupirktas „mersedesas“ reiškia papildomas darbo vietas Vokietijoje, ir darbo vietų praradimą JAV. Taigi, pasaulis grįžta į normalias vėžes. Visi turi gyventi pagal savo išgales, bet net ir šiandien gyvena ne pagal išgales. Mūsų valstybės juk auga, tik ne tokiais mastais, kaip JAV – dabar kiekvienas amerikietis yra skolingas 60 tūkstančių eurų, o kiekvienas lietuvis – 6 tūkstančius. Įsivaizduokite, kaip mes galėtume gyventi, jeigu tas aukso lietus būtų nulijęs ir mums: kiekvienas iš mūsų turėtų 10 kartų daugiau pinigų, nei dabar. Disproporcija yra milžiniška ir jos pasaulis jau „nebeištempia“. Pasaulyje tiesiog nėra tokių išteklių, kad galima būtų ir toliau finansuoti tokį gerą JAV ar ES gyvenimą, t. y. vadinamojo „auksinio milijardo“ gerovę.

Kita vertus, pirmiausia Kinija jau nenori gyventi taip, kaip anksčiau ir dirbti už 100 eurų per mėnesį. Pekine vidutinė alga jau yra apie 1000 eurų, o tai reiškia, kad kinų poreikiai didėja. Todėl šis yra neišvengiamas. Daug kas mūsų TV eteriuose svarsto, kodėl negalima susitarti? Susitarti galima tik tokiu atveju, jeigu JAV sutiks susiveržti diržus ir susimažinti, bet amerikiečiai taip nėra įpratę gyventi. Kitaip sakant, susitarti galima tik tada, kai „auksinis milijardas“ pradės dalintis su likusiu pasauliu, o pirmiausia – su Kinija.

Iš esmės tai reiškia visuotinį prekių bei paslaugų brangimą. Jeigu JAV grąžina gamybą iš Azijos namo, vadinasi, teks mokėti amerikiečiams didesnę algą, nei mokėjo kur nors Vietname. Reiškia, ta pati prekė automatiškai brangsta. Be to, JAV gyventojų galimybė įsigyti tą prekę bus mažesnė. Štai europietiškiems automobiliams JAV grasina uždėti 50 proc. muitus. Vadinasi, tie automobiliai bus sunkiai įperkami JAV gyventojams, o Europoje jų tiek nereikia, nes rinka yra persotinta. Reiškia, reikės uždaryti gamyklas, atleisti žmones į gatvę. O pietinėse Europos valstybėse ir be to nedarbas yra žvėriškas. Čia taip pat bręsta dar vienas konfliktas, kadangi plečia savo rinką ES viduje ir didina gamybą kitų valstybių sąskaita. Ir todėl globali krizė yra neišvengiama, kuri kils visais įmanomais skerspjūviais. Jeigu dešimtmečius gyveni ne pagal savo galimybes, tai kažkas tokį gyvenimą turi apmokėti, o šiandien už kitus mokėti niekas nenori. Todėl pasaulis turės išmokti gyventi iš to, ką realiai uždirbo, o ne iš to, kiek popierinių pinigų prispausdino.

respublika.lt

2 thoughts on “Prekybos karai jau prasidėjo

  • 2018/06/04 at 13:56
    Permalink

    Sunku nepritarti R.P. Ir kuo toliau tuo labiau matosi ziurint pro langa ar vaikstant gatvemis. Gyvenu UK jau 3metus ir viskas brangsta. Kas pusmetI kyla kainos. O minimali alga pakylo 3,7% per metus.

    Atsakyti
  • 2018/06/03 at 11:46
    Permalink

    Aciu Rolandui uz, kaip visada, trumpa ir aisku situacijos ivertrinima. Kai kalbi tiesa (kokia ji kartais "nepatogi" bebutu) daug zodziu nereikia 🙂 Gerbiu si zmogu uz jo tvirta stubura, uz jo nuolatines pastangas atverti akis musu visuomenei, kad mastytume ir gyventume nesiremdami "wishful thinking".

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *