Pasaulio pyrago dalybos be sentimentų

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras vakar pareiškė susidaręs įspūdį, kad Izraelio pajėgos gali nušauti bet kurį Gazos Ruože protestuojantį palestinietį, neatsižvelgdamos į tai, ar jis kelia realią grėsmę, ar ne. Tuo tarpu, veiksmai perkeliant ambasadą į Jeruzalę bei atsisakant branduolinio susitarimo su Iranu kelia vis didesnį chaosą Artimųjų Rytų regione.

Užvakar Jeruzalėje įvyko JAV ambasados, perkeltos čia iš Tel Avivo, atidarymo ceremonija. Tą dieną Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje buvo surengtos masinės protesto akcijos. Jų metu nuo Izraelio snaiperių ugnies žuvo 59 palestiniečiai, daugiau kaip 2 tūkstančiai buvo sužeisti.

Tačiau vien Izraeliu ir Palestina chaosas regione nesibaigia. Vienašališkas JAV pasitraukimas iš branduolinio susitarimo su Iranu kuria naują konflikto židinį. Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai vakar vėlai vakare susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Mohamadu Džavadu Zarifu aptarti Irano branduolinio susitarimo ateities. Iranas jau įspėjo besiruošiantis atnaujinti urano sodrinimą „pramoniniu mastu be jokių apribojimų“, nebent Europa galėtų suteikti patikimas garantijas, kad šalis galės išlaikyti ekonominę naudą, kurią ji gavo iš branduolinio susitarimo, nepaisant JAV sankcijų atnaujinimo.

Į „Vakaro žinių“ klausimus atsakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas .

– D. perkėlė JAV ambasadą Izraelyje į Jeruzalę, o prieš tai vienašališkai atsisakė susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Visiems buvo aišku, kad dėl to įtampa Artimųjų Rytų regione tik didės. Ko siekiama tokia politika?

– Tai ne D.Trampo pozicija. Aš dar 2016 metais, kai D.Tram-pas kalbėjo visiškai kitaip, sakiau, kad kai tik jis bus išrinktas, iškart kalbės taip, „kaip reikia“… Tai, kas dabar vyksta Sirijoje, aplink Iraną ar Palestiną, tiesiogiai siejasi su Jugoslavijos bombardavimui vadovavusio JAV generolo Veslio Klarko (Wesley Clark) žodžiais, pasakytais dar 2001 m. interviu TV studijoje. Jis tuomet sakė, kad per artimiausius kelis metus jie dar bombarduos septynias šalis, įskaitant ir Iraną. Tad šių reiškinių šaknys yra labai gilios ir tai tikrai ne šiandien prasidėjo. Todėl klausti, kam viso šito amerikiečiams reikia, yra logiška. Kad tai Izraelio interesas – pasinaudoti Jungtinių Valstijų galia, tvarkant reikalus su Iranu – suprantama. Nėra jokių paslapčių, žiūrint iš Izraelio pusės. Bet Jungtinės Valstijos juk ne šiaip nežinia kada suplanavo visus šiuos veiksmus.

– Kitaip sakant, nors nebuvo jokio pagrindo, JAV nusprendė chaotizuoti visą regioną?

– Taip. Kaip čia neprisiminus JAV konservatorių suformuluotos kontroliuojamo chaoso teorijos. JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) apie 2000 metus pasakė: mes iš esmės keičiame savo politiką pasaulyje, o tie, kurie buvo mūsų draugai, nebebus mūsų draugais, nes mes viską verčiame aukštyn kojom ir… Tuomet atsirado Egipto chaosas: nors Chosnis Mubarakas (Hosni Mubarak) dešimtmečiais buvo ištikimas JAV vasalas, jis buvo nuverstas be jokių skrupulų. Šiandien Egipte nėra to, kas vyksta Irake, Libijoje ir Sirijoje tik dėl to, kad ten generolai padarė perversmą. O šiaip ten būtų toks pats chaosas.

– Tai kam tas visas chaosas naudingas ar reikalingas?

– Mano supratimu, Jungtinėms Valstijoms reikalinga išskirtinė padėtis pasaulyje. Ką neseniai ir pasakė naujasis valstybės sekretorius Maikas Pompėjas (Mike Pompeo). Kam JAV reikalingas tas išskirtinumas? Nes norint emituoti dolerį tokiais mastais, kaip tai daroma šiandien, kuomet dominuoja ir dėl to Jav gyvenimas yra sąlyginai geras, įmanoma tik esant absoliučiai išskirtinėje padėtyje. Kaip tą padėtį galima išsaugoti? Visų pirma neturi likti konkurentų. O kas į juos pretenduoja? Pirmiausia , Europos Sąjunga, , o Artimųjų Rytų regione – Iranas. O Iranas yra ištisų šimtmečių sukurta civilizacija, tūkstantmetė valstybė, senosios Persijos imperijos tradicijų ir valstybingumo tęsėja. Kuo dar amerikiečiams neįtiko Iranas? Iranas turi daug naftos ir dujų. O šiandien ten didžiulį biznį turi Vokietijos, Prancūzijos ir Kinijos kompanijos. Tad jeigu geri santykiai užsimezga tarp ir Irano ar/ir Kinijos ir Irano, tuomet nukenčia JAV interesai. Pagrindinė Irano dujų ir naftos pirkėja yra , o kinai naftą perka už juanius. Su Rusija Iranas taip pat atsisakė atsiskaitymų doleriais. Tai, amerikiečių akimis, yra pati baisiausia Irano nuodėmė, nes atsisakymas prekiauti doleriais iš esmės griauna Amerikos gerovės pamatus. Bet ir tai dar ne viskas. Iranas turi prieigą prie uždaros Kaspijos jūros, o JAV strateginis interesas – ten turėti savo uostus ir bazes. Jeigu jie nukreiptų visą šį chaosą į Iraną, jie gautų prieigą prie Kaspijos jūros, o iš ten jau galima kontroliuoti tiek Kinijos, tiek ir Rusijos erdves. Be to, yra toks planas iš Kaspijos jūros tiesti vandens kelią į Indijos vandenyną. Ten, aišku, pagrindiniai žaidėjai būtų Iranas, ir Rusija. Tai vėlgi visiškai nereikalinga JAV, nes tai sutrumpina prekybos kelius, o tuos kelius kontroliuoja ne jie…

– Vadinasi, tas „branduolinis susitarimas“ su Iranu tėra fikcija, o tikroji priežastis pasmaugti Iraną yra išskirtinių sąlygų pasaulyje išsaugojimas ir dolerio dominavimas?

– Žinoma. Priežasčių yra daug… Ir tai vyksta ne dėl to, kad Jungtinės Valstijos yra blogos ar geros. Jos kovoja už savo išlikimą naujame pasaulyje. Tą patį daro ir kiti. Kodėl gi ES santykiai su JAV tokie keisti? Pastatykime save į Angelos Merkel ar Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) padėtį. Jie puikiai supranta, kad gyvena ne pagal savo galimybes. Jie taip pat emituoja tuščią eurą, o šios emisijos pagalba taip pat galima prisidurti neuždirbto pyrago gabalą… Jeigu ES visiškai atsiskirtų nuo JAV, ji neturi jokių galimybių viena įveikti nei Kinijos, nei Irano, nei Rusijos.

– Vadinasi, įvykiai Jeruzalėje ir Palestinoje yra bendro plano dalis?

– JAV reikia chaotizuoti šį regioną. Šis procesas tęsiasi dešimtmečius. Bet paklauskime dar kitaip. Ar galėtų Europa šiandien emituoti po 60 milijardų niekuo nepadengtų eurų kas mėnesį, jeigu jie nebūtų sustabdę Muamaro Kadafio, kuris norėjo įvesti auksinį dinarą? Jokių šansų… Be to, šiandien ir negalėtų naudotis tam tikrais trupiniais nuo šito emisijų stalo. Viskas yra gerokai sudėtingiau, negu samprotavimai apie abstraktaus gėrio ir blogio kovą.

– Šiame kontekste net juokinga klausti apie kažkokias šaudomų palestiniečių „žmogaus teises“…

– Tokio klausimo rimtų žaidėjų dienotvarkėje nėra ir niekada nebuvo. Štai vakar praktiškai tiesioginiame eteryje nušovė keliasdešimt palestiniečių ir niekas nė nemirktelėjo… Kodėl nematome Eifelio bokšto Paryžiuje, nudažyto palestiniečių vėliavos spalvomis? Nes ne vieną prancūzą, kurio gyvybė vertinama daug brangiau, Paryžiuje nušovė, o tik keliasdešimt palestiniečių. Kiek Lietuvoje karo metais sušaudydavo žmonių už vieno vokiečių kareivio nužudymą? Taigi. Argi mes turime pagrindo manyti, kad nuo tų laikų kas nors pasikeitė?..

respublika.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *