Ar Sąjūdį valdė tik Laisvės troškimas? Kazimieras Juraitis. 2018 02 16

Artėjant Lietuvos valstybingumo atgavimo 100-mečiui, neprošal prisiminti ir įvertinti kai kuriuos  įvykių prieš 30 metų, kada tas valstybingumas buvo atgautas,  faktus. Mat jų tikroji reikšmė išaiškėja tik praėjus laikui, paaiškėjus kai kurioms aplinkybėms.

1988m. spalio 22-23 d.d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
Jo metu tikrą audrą sukėlė Kauno Sąjūdžio atstovo Rolando Paulausko kalba.

Prisimindamas to meto įvykius jų liudininkas ir dalyvis  Arvydas Kšanavičius rašo:
„Mano supratimu, stebina tai, kodėl būtent tik R. Paulausko kalba sukėlė tokią beprecedentinę reakciją, susierzinimą ir nerimą Steigiamajame suvažiavime.

Jau nekalbant apie A. Terlecko visiems anuomet gerai žinomą antisovietinę retoriką, juk ne mažiau radikalūs pasisakymai pirmąją suvažiavimo dieną nuskambėjo ir iš Kauno sąjūdininkų J. Okso, A. Butkevičiaus ar net vilniečio sąjūdininko J. Juzeliūno lūpų, kuris, konstatavęs Pabaltijo respublikų okupacijos 1940 metais faktą, dėl tolesnio lietuvių tautos apsisprendimo iš esmės juk pasiūlė surengti referendumą.

O kaunietis J. Oksas labai konkrečiai pareiškė: „Kertinė šiandieninės Lietuvos politikos problema yra valstybinio suvereniteto klausimas.

Po ilgų smurto, priespaudos ir tamsos dešimtmečių pabudusi ryžtingai siekia laisvės ir jos siekius gali apvainikuoti tik visiškas valstybinis suverenitetas, nesuvaržytas jokiais dviprasmiškais priklausomybės ryšiais ir įsipareigojimais“.

V. Landsbergis apie R. Paulausko radikalų pasisakymą savo politinėje autobiografijoje „Lūžis prie Baltijos“ po 9 metų rašo: „kauniečio delegato Rolando Paulausko perspėjimas, kad Sąjūdis gali išduoti Lietuvą (nes kitaip mat Sovietų Sąjunga neleistų jam veikti), (…) nuskambėjo kaip išpuolis, kaltinimas avansu pačiam Suvažiavimui, ir R. Paulauskas susilaukė atsakomojo kaltinimo, kad esąs provokatorius.

Konfliktą pavyko apraminti ir tęsti darbą, bet žvelgdamas dabar į praeitį matau, kokio pavojaus būta. Jei tūkstančiai žmonių dėl tos nelauktos kibirkšties būtų staiga pasidalinę į dvi viena kitą kaltinančias puses, galas būtų ir Suvažiavimui, ir Sąjūdžiui, o šventė ir džiaugsmas KGB“.

Vytautas Kšanavičius pabrėžia:
Būtina pažymėti, kad kauniečių sąjūdininkų drastiški pareiškimai neliko be pėdsakų – renkant LPS Seimo Tarybą iš dešimties Kauno delegacijos pasiūlytų kandidatų buvo išrinkti tiktai du – profesorius V. Antanaitis ir K. Uoka.
Taigi po šios kalbos buvo nustumtas nuo Sąjūdžio valdymo organų,prie jo namų jau stovėjo automobilis su KGB agentais.

Po kelių metų Algirdas Brazauskas paliudijo, jog tuo atveju, jei Rolandas Paulauskas būtų sumanęs tapti vienu iš aktyviai veikiančių pagrindinių išsivadavimo lyderių – buvo sumanyta jį fiziškai sunaikinti. Ir tą planavo esą ne  komunistai…

Pabandykime rekonstruoti suvažiavime išsakytas mintis chronologine tvarka. Išklausykime Kauno Sąjūdžio delegato Rolando Paulausko kalbą. Pabandykime suvokti, ką gi jis pasakė tokio, jog kilo tokia neadekvati reakcija?
Po šios kalbos į salę iššoko Vytautas Petkevičius.
Kitą dieną suvažiavimą pradėjo Kauno Sąjūdžio atstovas su paaiškinimais dėl vakarykštės Rolando Paulausko kalbos.
Konfliktą užbaigė Vytautas Petkevičius, kuris sudėliojo esmę.
O dabar sugretinkime Vytauto Landsbergio jau 1997 m., t.y. praėjus 9 metams po suvažiavimo, jo autobiografijoje „Lūžis prie Baltijos“išsakytų mintis:
„galas būtų ir Suvažiavimui, ir Sąjūdžiui, o šventė ir džiaugsmas KGB“.

Ir Vytauto Petkevičiaus reakciją kitą dieną po Rolando Paulausko
kalbos.
„Šis mus nuves ten, kur nuvedė 1940-ųjų “. 1940-ųjų , kaip žinome, nuvedė į TSRS.
Štai dėl ko kilo visuotinė panika. Nes Rolandas Paulauskas pajuto ir išsakė tai, ko per visuotinę euforiją nematė kiti dori išsivadavimo judėjimo dalyviai.
Kad projektas NEPRIKLAUSOMYBĖ – valdomas. Bet scenarijaus autoriai – ne džiūgaujantys žmonės.

Mes pažvelgėme į neiškraipyta 1988-ųjų įvykių chronologiją.
Na, o ar išsipildė Rolando Paulausko pranašystė, kad „mus šis Seimas nuves ten, kur nuvedė 1940-ųjų metų Seimas“, ar ne – spręskite patys.

One thought on “Ar Sąjūdį valdė tik Laisvės troškimas? Kazimieras Juraitis. 2018 02 16

  • 2018/10/24 at 22:29
    Permalink

    Šiandiena tokie cirkai nebepraeina,žmonės daugiau ar mažiau užsiima namų darbais ir netas duoda daug galimybiu , tik reikia atsirinkti grūdus nuo pelų.
    Sajudis buvo eilinis proektas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *