Už 2 kibirus pieno – uostas ir geležinkelis

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Vengrijoje vykusiame Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių viršūnių susitikime šią savaitę paaiškino, kad Lietuva yra suinteresuota tolesne Europos Sąjungos ir Kinijos santykių plėtra, ypač transporto ir logistikos srityje. Buvo leista suprasti, kad Lietuva mielai įsileistų Kiniją į mūsų jūrų uostą Klaipėdoje. Ar ne per didelė leidimo eksportuoti pieno produktus į Kiniją kaina? Už 2 kibirus pieno parduosime viską?

Premjeras viršūnių susitikime akcentavo, kad Lietuva pasižymi itin gerai išplėtota transporto paslaugų ir geležinkelių infrastruktūra. „Ypatingas vaidmuo dėl geografinės padėties tenka Klaipėdos uostui, kuris yra Europos ir Azijos transporto srautų ašyje. Todėl Lietuvos Vyriausybė inicijuoja didelės apimties Klaipėdos uosto plėtrą“, – teigė S.Skvernelis.

Apie galimą Klaipėdos jūrų uosto pardavimą Kinijai bei šios šalies investicinę politiką „Vakaro žinios“ pakalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, politikos apžvalgininką Rolandą Paulauską.

– Mūsų premjeras intensyviai kviečia Kinijos verslininkus investuoti į Klaipėdos jūrų uostą. pastaruoju metu ypač daug investuoja užsienyje, perka įvairiausius kitų valstybių strateginius objektus ir t.t. Kodėl jie tai daro?

– Kinija priversta tai daryti todėl, kad vien prekyba su JAV jai duoda kasmet po 300 mlrd. dolerių pelno. Kinija yra prisipirkusi amerikietiškų vertybinių popierių daugiau nei trilijono dolerių vertės. Tai yra pagrindinis JAV dolerių laikytojas pasaulyje, jeigu neskaitytume pačių Jungtinių Valstijų. Visi mes puikiai žinome, o kinai tai žino geriau už mus, kad šita dolerinė sistema yra labai trapi, nes pastatyta ant labai silpnų pamatų – tai yra visiškai tuščiai emituojami pinigai, be jokio ekonominio pagrindimo, o kinai yra jų tiek sukaupę, kad natūraliai bijo visa tai prarasti. Be kitų dalykų, tai yra vienas iš stimulų, verčiančių juos tuos perteklinius dolerius kažkur įdėti. Juk vienas dalykas laikyti krūvą nulių kompiuteriuose, bet visai kitas dalykas, kai už tuos nulius dar galima paimti kažką realaus, todėl jie ir stengiasi tuos nulius iškeisti į realias vertybes.

– Tačiau kodėl kinai tais pertekliniais doleriais susirūpino būtent dabar? Juk jie juos supirkinėjo dešimtmečiais, tačiau ypatingos invazijos į užsienio ekonomikas ar strateginius objektus dar prieš kokius 5-6 metus nesimatė.

– Jeigu žiūrėsime istoriškai, kinų ekonomika jau XVIII šimtmetyje, matyt, buvo stipriausia pasaulyje, nors mes labai mažai apie tai žinome. Iki XIX šimtmečio Kinija buvo uždara valstybė užsieniečiams, ten buvo tik vienas uostas, į kurį jie galėjo įplaukti. Jie buvo labai stiprūs ekonomiškai, bet istoriškai jie niekada neplėtojo tarptautinių projektų. Apie Kiniją visada sakoma, kad ji gyveno užsidariusi savyje ir jokių globalių planų nepuoselėjo. Ir štai dabar yra pirmas kartas istorijoje, kai jie tuos globalius planus plėtoja ir didžiąja dalimi tuos planus realizuoti juos privertė Vakarų civilizacija. Kadangi gamyba buvo perkelta į Kiniją, nes ten yra pigi darbo jėga, tai Kinija tapo pasaulio fabriku, o dabar jie jau išmoko ir patys pasigaminti visko, ko reikia sau bei eksportui. Per šiuos keliasdešimt metų, sukaupę tokią galybę perteklinių pinigų, jie ieško, kur juos padėti.

– Kur nukreiptos pagrindinės kinų investicijos?

– Pirmiausia jie daro vadinamąjį „naująjį šilko kelią“. Tai yra automobilių ir geležinkelių transporto linijos iš Kinijos į Europą. Jos yra kelios – viena eina per Rusiją, o kita Rusiją aplenkia. Jie diversifikuoja šiuos transporto maršrutus, kad tai nebūtų susieta tik su Rusija – juk su rusais galima nesunkiai susipykti, todėl kinai nenori būti priklausomi tik nuo šios teritorijos. Prie šito maršruto iškart jungiama visa infrastruktūra – prie tokių kelių gali būti statomos ir gamyklos, ir logistikos bendrovės ir t.t. Jie į šiuos transporto maršrutus investuoja milžiniškus pinigus ir jungia jau visą Eurazijos kontinentą prie šių transporto mazgų. Automatiškai jie savo gaminamas prekes tais keliais veža į Europą ir šitaip aplink save kuria tokį globalinį Eurazijos projektą. Pirmieji traukiniai geležinkeliais jau yra pasiekę Europą, nuvažiuoja jau net iki Londono… Bet tai tik vienas jų grandiozinis planas. Kitas ne mažiau grandiozinis Kinijos planas yra Afrika. Kadangi būdami pagrindiniu pasaulio fabriku jie suvartoja didžiąją dalį pasaulio žaliavų – naftos, dujų, cemento bei įvairiausių metalų – jie ir skverbiasi ten, kur tų žaliavų vis dar galima gauti pakankamai, o savo šalyje jie viso to neturi. Iš Rusijos taip lengvai juk neperimsi… Beje, reikia paminėti, kad iš Rusijos į Kiniją tiesiami dujotiekiai ir naftotiekiai ir yra pasirašytos ilgalaikės tiekimo sutartys. Čia yra grėsmė Europai, nes kai tik Rusija nukreips savo srautus į Kiniją, jiems Europa bus dar mažiau reikalinga…

– Afrikoje ne vieni kinai mėgina šeimininkauti. Matyt, jie ten susiduria su rimta kitų valstybių konkurencija?

– Afrika yra tas žemynas, kur viską galima gauti gerokai pigiau, todėl kinai ten labai daug investuoja. Ir didžiausias konkurentas ten jiems yra Jungtinės Valstijos. Amerikiečiai ten taip pat kuria infrastruktūrą, tiesia geležinkelius, stato ligonines, t.y. duoda kažką gero, nors paprastai amerikiečiai tokių dalykų už dyką nedaro… JAV tiesiog taip stengiasi pakreipti į savo pusę Afrikos šalis. Ten vyksta žiauri konkurencinė kova. Čia verta prisiminti kad ir Sudaną, kuris dabar yra perskeltas į dvi dalis. Dėl ko taip atsitiko? Kinai Sudaną jau buvo paėmę į savo įtaką, tuomet amerikiečiai ten sukėlė eilinę oranžinę revoliuciją, perskėlė į dvi dalis, o kinams atiteko ta dalis, kurioje gamtinių išteklių nėra – amerikiečiai kontroliuoja išteklių turinčią šalies dalį… Tokie žaidimai ten vyksta nuolat. Be to, Afrikoje yra ir Europos įtakos bei interesai, ypač Prancūzijos, kuri veikia daugiausia centrinėje Afrikoje. Prancūzai buvo kolonizavę didelę dalį šio žemyno, iki šiol išlaikę nemenką įtaką ir kinai su jais taip pat susiduria, mėgindami paversti tuščius dolerius realiais aktyvais. Todėl jie po visą pasaulį supirkinėja ir stambius žemės sklypus, ir strateginius objektus, ir viską, ką dar įmanoma. Štai ir Graikijoje jie turi nusipirkę uostą…

– Tai štai priartėjome ir prie mūsų. Turbūt visi suprantame, ką reiškia mūsų valdžios lūpose žodžiai „Kinijos investicijos“. Ar nėra pavojinga parduoti Kinijai mūsų Klaipėdos jūrų uostą, t.y. dar išlikusį vieną iš nedaugelio strateginių valstybės objektų?

– Kalbant apie Lietuvą belieka tik konstatuoti, kad mes neturime jokios savo strategijos… Mūsų vienintelė strategija buvo įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, o mums atrodė, kad po to gyvenimas eis lyg sviestu pateptas… Tačiau matome, kad taip nėra, ES braška ir jos ateitis abejotina. Ką reiškia mūsų uosto pardavimas Kinijai? Pirmiausia nueikime į bet kurią parduotuvę ir pamatysime, kad didelė dalis buitinių prekių yra pagaminta Kinijoje. Ir tos prekės dažnai yra tokios, kurias mes patys galėtume gaminti. Juk dėl to kenčia ne tik Lietuva, bet ir visa ES, nes gamyba iškelta iš Europos. Dėl to atsirado didžiulis darbo vietų praradimas. Buitinių prekių rinka yra atiduota Kinijai, o rimtesnių prekių – Vokietijai, kurios eksportas braška ir ateitis abejotina. Eksportas į kitas ES šalis per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo būtent tų šalių – buvusių gamintojų sąskaita. Mes įsivaizduojame, kad galima nieko negaminti ir gerai gyventi. Pas mus panaikino ir žemės saugiklius…

– Gal dėl to ir panaikino, juk premjeras sako, kad dabar ta vadinamoji „uosto plėtra“ yra mūsų prioritetinis projektas. Kad Kinija galėtų nusipirkti uostą su visomis aplink jį esančiomis žemėmis. Ar mes patys nevirstame Afrika?

– Nenustebčiau… Bet dabar pasvarstykime: ateina Kinija, kuri neturi kur dėti tų perteklinių dolerių, kurie dar nežinia ar išvis bus aktualūs. Vadinasi, reikia skubiai juos įdėti į kažką rimtesnio. Tuomet kodėl jiems nesupirkus ir Lietuvos žemės? O po to pabandyk juos iš ten iškrapštyti. Štai Latvijoje jau milžiniški žemės plotai yra nupirkti užsieniečių ir latvių ūkininkai iš jų nuomojasi savo pačių žemę… Tas pats vyksta ir pas mus. Visa tai sudėjus sunku net rasti žodžių, apibūdinančių mūsų ekonominę politiką. Aš net nenoriu vartoti žodžio „valdžia“. Nes tai nėra valdžia – tai yra atsitiktiniai žmonės, kurie čia atėjo pernai rudenį dėl mūsų rinkėjų kvailumo ir jie dabar ketverius metus čia siautės, paskui jie nueis ir visi užmirš jų pavardes. Tačiau jų prikrėstos nesąmonės juk liks ateities kartoms – mes paskui laižysimės žaizdas dešimtmečiais… Čia mes susiduriame su valdžios formavimo sistema, bet tai yra ne tik Lietuvos bėda – tai yra visos tos vadinamosios „demokratinės sistemos“ yda, kai žmonės nesupranta, ką renka… Aš net negaliu kaltinti tos dabartinės valdžios. Juk jie net nesiruošė būti šioje vietoje. Tų pirmųjų asmenų pavardžių, įskaitant pačią prezidentę, dar prieš keletą ar keliolika metų niekas net nebuvo girdėjęs. Ir staiga šitie žmonės, išmesti istorijos vėjų į tokias viršūnes, priiminėja sprendimus… Ne be reikalo sakoma: „nešaudykite į pianistą, jis groja taip, kaip moka…“

respublika.lt

2 thoughts on “Už 2 kibirus pieno – uostas ir geležinkelis

  • 2017/12/02 at 09:58
    Permalink

    P.S. Siūlau filadelfijams užduoti klausimėlį – kaip jie supranta žodį "Tėvynė" ir žodį 'Gimtinė" tada ir pamatysite kuo skiriasi apmokami nuo tikrų lietuvių – sarmatų. O juk juokai menki – tauta, atsisakiusi savo Tėvynės pasmerkta, kitaip ne būna…

    Atsakyti
  • 2017/12/02 at 09:53
    Permalink

    Paulauskis net ne pianistas – vienu metu jam buvo suteiktas vardas – filadelfijus ir ne atsitiktinai. Šitie gerai iš mūsų visų kišenių apmokami filadelfijai po truputį išmiršta tačiau įkyriai bando daryti tą, ką darė ir anksčiau – kvailinti mus visus – kalbu apie paprastus lietuvius, ne apie nupirktus gudruolius. Į visus filadelfijų rašinius ir aiškinimus mums derėtų žiūrėti prisimenant, jog visi jie yra nupirkti – nėra nei vieno kuris atsisakė jiems mokamos rentos, o juk pagrindas atsisakyti gan rimtas – juk jų dėka Lietuva praktiškai sunaikinta, jų dėka gi ir turime tai ką čia tas bando kritikuoti – taigi čia jo "darbo" rezultatas, jo nuopelnai…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *