Baltarusija visada stengėsi išlaikyti savo gamybą

Europos Sąjungos ir šešių Rytų partnerystės šalių lyderiai vakar rinkosi į Briuselyje rengiamą ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kuriame esą bus siekiama stiprinti ryšius. O Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau paaiškino, kad ES narės padės siekti šių „partnerių“ gerovės…

, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Tam, kad suprastume šios situacijos komiškumą, pakaktų nuvažiuoti į Baltarusiją… Paminėsiu tik vieną faktą: A.Lukašenka per 10 metų pastatė pusantro tūkstančio vadinamųjų agromiestelių. Tai yra grandiozinis projektas, siekiant, kad žmonės nenorėtų išvažiuoti iš kaimų ir iš šalies. Tai yra reali programa, stabdanti emigraciją. Tie agromiesteliai pastatyti nuo nulio senų kolūkių vietose, įrengta visa infrastruktūra, ten pastatytuose moderniausiuose žemės ūkio perdirbimo kompleksuose ar gamyklose žmonės gauna darbą, dirbantieji tuose miesteliuose gauna būstą ir t.t. visada stengėsi išlaikyti savo gamybą ir šiandien lengviau būtų pasakyti, ko negamina. Tačiau tai nereiškia, kad ten yra rojus žemėje – pagaminti šiais laikais nėra problemos, bet parduoti savo gaminius yra sudėtinga ir turi dėl to rimtų problemų.

Azerbaidžanas laikosi ant naftos, o jų iš to gaunamų pajamų su mūsiškėmis neverta net lyginti… Bet pažvelkime į Moldovą. Ji yra įdomi tuo šioje Rytų partnerystėje, kad jau seniai yra asocijuota su ES. Štai Ukrainoje 2013 m. prasidėjo įvykiai dėl to, kad V.Janukovyčius tos asocijuotos sutarties nepasirašė, tai Moldova ją turi jau keletą metų, o rezultatas yra toks, kad ji šiandien yra pati skurdžiausia Europos valstybė. Paradoksas tas, kad jie jau negali parduoti tos produkcijos, kuria anksčiau garsėjo, – vaisių, uogų ir vyno. Kodėl? O dėl to, kad jie atvėrė savo rinką, tikėdamiesi, jog mainais gaus didžiąją Europos rinką, bet paaiškėjo, kad jie negali ten konkuruoti, nes jų vynuogės auga ne taip gausiai ir ne tokios skanios kaip kur nors Ispanijoje… Tas pats yra su Gruzija, kuri visada buvo garsi savo citrusiniais vaisiais, tačiau tada, kai juos parduodavo uždaroje Maskvos rinkoje. O kai atsidarė visos rinkos, paaiškėjo, kad kur nors Turkijoje mandarinai auga skanesni ir didesni, o dar ir derlių ten nuima dvigubą… Taigi, kai šių aplinkybių nevertini, tuomet galima juos „pamokyti ekonomikos ir gerovės“. Bet pirmiausia reikia pamokyti to save.

Tačiau ta Rytų partnerystė skirta visai ne tam, kad tos šalys gerai gyventų. Tai yra geopolitinio konflikto tarp Vakarų ir Rusijos rezultatas. Šiame konflikte reikia turėti pėstininkų ir Vakarai iš tų šalių juos sau ir gaminasi. Juokinga tik yra tai, kad mes jau esame tie pėstininkai ir dabar mokome būsimuosius kitus pėstininkus, kad jūs taip pat būkite tokie kaip mes… Na, o Briuselio ponai jau yra rikiai pasaulinėje šachmatų lentoje, apie kurią rašė dar Zbignevas Bžezinskis savo knygoje „Didžioji šachmatų lenta“…

respublika.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *