Ar yra pernelyg didelė kaina už buvimą Europos Sąjungoje?


Kaczynski

Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) teigia, kad Lenkija turi moralinę teisę atsisakyti pabėgėlių. Imigracijos problemos buvo aptartos netoli Varšuvos vykusiame partijos kongrese.

rp3„Vakaro žinios“ kalbino Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą, politikos apžvalgininką Rolandą Paulauską.

– Kaip girdime iš J.Kačinskio kalbos, Lenkijoje vyrauja sveikas požiūris į Rytų Europai primetamas migrantų problemas. Kodėl Lietuvoje valdžia nenori vadovautis sveiku protu ir toliau dalyvauja šiame purviname įvairių pasaulio perėjūnų „globos“ biznyje? Kodėl mūsų valdžioje niekas nemąsto tokiomis kategorijomis?

– Na, reikėjo tiesiog kitus žmones išrinkti ir jie mąstytų tokiomis pat kategorijomis… Kalbant šiuo migrantų problemos aspektu, Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie mąsto lygiai taip pat, kaip J.Kačinskis, nors nebūtinai visais kitais klausimais tos nuomonės sutaptų. Pirmiausia čia reikia kalbėti apie elementarią logiką. Aš pats jau prieš daug metų sakiau, kad Vakarai savotiškai moka savo šimtmečių skolas, nes būtent jie šimtmečiais gyveno kito pasaulio sąskaita, beje, ir mūsų sąskaita… Taigi jie moka skolas, bet kuo mes čia dėti? Lietuva, kaip ir Lenkija, jokių kolonijų neturėjo – mes patys buvome tai Rytų, tai Vakarų kolonijos… Ir štai dabar tas per šimtmečius Vakaruose susikaupusias problemas jie vėl užmeta ant mūsų kupros. O kodėl jie gali sau tai leisti? Ogi todėl, kad mes šiuo momentu esame Vakarų kolonija.

– Kitaip sakant, jie sau ramiai perkelia visas problemas iš vienos kolonijos į kitą? O mūsų politinis elitas to nenori suprasti ar tiesiog taip patogiau gyventi?

– Niekaip kitaip čia ir būti negali: jeigu tu esi jų valioje, tai jie tave ir verčia daryti tai, kas jiems yra naudinga. Ir čia J.Kačinskis yra visiškai teisus, nes ta problema šitaip niekada neišsispręs, migrantų klausimas niekur nedings, o tik aštrės. Aš jau seniai keliu klausimą: ar yra pernelyg didelė kaina už buvimą Europos Sąjungoje? Lenkija sako, kad yra. Beje, Lenkijoje jau vis daugiau girdėti balsų, kad reikia sekti Anglijos pavyzdžiu ir pasiteirauti visos tautos referendume: o gal vis dėlto yra per didelė kaina už buvimą kolonija šitoje imperijoje, kuri iš esmės eina į pražūtį? Turiu galvoje Vakarų Europą…

– Šių iniciatyvų atžvilgiu lenkai nėra vieniši – panašiai mąsto ir čekai, ir slovakai, ir vengrai… Kodėl būtent Višegrado šalys imasi ginti savo nacionalinius interesus, o visiems kitiems tai nerūpi? Galbūt iš šios šalių grupės gali išsivystyti kažkoks kokybiškai naujas geopolitinis darinys, kuris veiksmingiau nei pavieniai nariai gins savo interesus?

– Pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad tai yra postsocialistinės valstybės. Žiūrint iš šios dienos perspektyvų tarsi atrodo, kad kažkoks naujas geopolitinis darinys nėra įmanomas, bet aš ne veltui sakau, kad tos problemos, kankinančios Europą, niekur nedings – migrantai ir toliau plūs, skolos ir toliau augs, galimybės gyventi iš niekieno neuždirbtų pinigų toliau mažės ir todėl natūraliai pradės kilti klausimas: o ką mes čia darome? Todėl bus pradėta ieškoti alternatyvos ir Višegrado šalių sąjunga tokiu atveju tampa visai realiu variantu… Beje, panašūs skilimai vyksta net šalių viduje – pavyzdžiui, Rytų ir Vakarų Vokietija. Vakarų vokiečiai sutinka su viskuo, o Rytų vokiečiai taip pat kelia įvairiausius, taip pat ir Briuseliui labai nepatogius klausimus. Vyksta labai įdomus procesas. Tos visuomenės, kurios gyveno komunistinėje ar socialistinėje erdvėje, pasirodo, turi išsaugojusios kur kas stipresnius savisaugos instinktus, turi noro būti savimi, turi išlaikę kur kas daugiau elementaraus sveiko proto nei visi vakariečiai. Aš bandau savęs klausti, kodėl taip yra, ir turiu tik tokį atsakymą – mes tiesiog turime daug įvairesnę ir platesnę patirtį. Mes gyvenome anoje santvarkoje ir ten išmokome „suktis“, išmokome suprasti, kad spauda ir televizija gali meluoti. O Vakaruose žmonės yra gerokai naivesni negu Rytuose. Ir štai dėl to abi šios patirtys visiškai skirtingai visada reaguos į tokio pobūdžio problemas, apie kurias kalba J.Kačinskis ir kiti Rytų Europos lyderiai: į migrantus, į skolas, į gamybos iškėlimą nežinia kur ir t.t. Ir šitos visuomenės anksčiau ar vėliau pateiks skirtingus atsakymus į visus šiuos iššūkius.

respublika.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *